Interviu

Eugenijus Laurinaitis: „Man šitas gyvenimas patinka“

Nors psichiatras psichoterapeutas atvirai prisipažįsta esantis žmogus, su viskuo, kas šiam ne svetima, įžvalgos, kuriomis jis dalijasi toli gražu ne kasdieniškos.  – Iš Jūsų biografijos, nuveiktų darbų ir užsiėmimų sąrašo atrodo, kad tikrai esate atradęs savo kelią. Kaip Jūs tapote tas, kas esate dabar? – Vienas iš labai svarbių emocinių mano pasirinkimo studijuoti mediciną motyvų… Skaityti toliau Eugenijus Laurinaitis: „Man šitas gyvenimas patinka“

Gyvenimas

Žodžių tango

„Tu kalbėjai savo kalba?“ – klausia kolegė. „Taip“ – atsakau. „Tu daug labiau pasitiki savimi, kai kalbi lietuviškai“.  Šis komentaras manęs nenustebina – savo kalbą moku nepalyginamai geriau nei anglų. Tačiau pasitikėjimo savimi sąvoka apima daug platesnį kontekstą. Ar, kai kalbu svetima kalba pasikeičia mano asmenybė? Jei taip, tai kuri aš esu tikroji? Gyvenimas kitoje… Skaityti toliau Žodžių tango

Drąsa būti

Karjera: ne aukštyn, o tolyn

Lietuvių liaudies išmintis byloja: „Blogas tas kareivis, kuris nenori būti generolu.“ Instinktyviai jaučiu, kad kelias link generolų – ne man. O laikau save neblogu kareiviu. Tautosaka atspindi visuomenėje susiklosčiusias nuostatas – turi siekti būti vis labiau gerbiamas, uždirbti įspūdingesnes sumas, turėti vis daugiau pavadinių. Tačiau matau, kaip mažo viešbučio šeimininkė tvarko kambarius po svečių vizito, o… Skaityti toliau Karjera: ne aukštyn, o tolyn

5 pojūčiai

Kuo kvepia meilė?

Akimirkai užsimerkite. Užsikimškite ausis. O dabar užsiimkite nosį. Nesuklysiu pasakiusi, kad užsimerkus ir užsikimšus ausis galime išbūti ilgiau nei nekvėpuojant.Taigi užblokuoti kitus pojūčius įmamona, bet neįmanoma atsisakyti kvapo. Jis visada šalia. Su kiekvienu įkvėpimu. Pernai maždaug šituo metu pratinausi mylėti. Jis buvo labai padorus, šiek tiek vyresnis, kartais truputį nuobodus, bet apskritai kūrybiškas. Pratintis sekėsi… Skaityti toliau Kuo kvepia meilė?

Apie rašymą

Mano istorija

Saulėta vasaros diena. Mano kūnas pavargęs nuo intensyvaus mynimo dviračiu, o akys klaidžioja po Kuršių marias. Prie medinio stalo sėdime penkiese. Keturmetė mergytė pradeda pasakoti savo prisiminimus: „Vieną gražią dieną, Palangoje...“  Straipsnį pradėjau nuo asmeninės istorijos fragmento. Taip iš tikrųjų buvo. Ir stalas, ir Nida, ir keturmetė mergytė, pradedanti savo pasakojimą. Tai – mano liudijimas… Skaityti toliau Mano istorija