Apie rašymą

Dievas detalėse, velnias – irgi

Mano nėščios draugės tėtis pasilenkia ir užriša jai batus. Tokį vaizdinį ištraukia atmintis, kai galvoju apie meilę, apie šeimą, apie brandą ir apie tėvus, kurių nebeturiu. Ne tiek svarbu, kad sūnus, kurio ji tada laukėsi jau suaugęs, ir net nelabai svarbu, kad aš nesu tikra, ar pati mačiau šią sceną, ar man ją nupasakojo kita… Skaityti toliau Dievas detalėse, velnias – irgi

Apie rašymą

Pagiriamasis žodis dialogui

Neseniai žiūrėjau lietuvišką filmą, kuris man patiko. Filmas ne be trūkumų: pabaigoje man taip ir nepaaiškėjo, kas žudo KGB darbuotojus, kai kurie aktoriai sakė savo tekstą nuolat užsikirtinėdami ir tokiu būdu griaudami trapią kitų filmo elementų sukurtą tikrovės iliuziją, sovietmečio Lietuvos paveikslas man pasirodė kiek nutolęs nuo realybės. Bet, bet: filme buvo dialogų. Ir kai… Skaityti toliau Pagiriamasis žodis dialogui

Apie rašymą

Personažai, kurie irgi žmonės

Viename iš pirmųjų savo darbų turėjau atsiliepinėti telefonu ir kalbėti su nepažįstamais žmonėmis, kurie siūlė arba ieškojo poilsio vietos viename iš Lietuvos kurortų. Tuo metu kompleksavau dėl daugelio dalykų, tame tarpe ir dėl savo (man atrodė) pernelyg plono balso todėl prieš atsiliepdama sau įsiteigdavau, kad esu savimi pasitikinti blondinė. Nežinia, kiek padėjo tas susikurtas personažas,… Skaityti toliau Personažai, kurie irgi žmonės

Apie rašymą, Seminarai

Seminaras: Kūrybinis rašymas ir asmenybės augimas. Herojaus kelionė

Ryšys tarp rašymo ir saviugdos – labai glaudus. Rašydami gilinamės į save, atrandame nepažintas savo puses, susitinkame su skirtingais personažais, kovojame su vidiniais demonais, išmokstame juos įveikti. Pradžioje – lape, o vėliau ir savo gyvenime. Šiuo seminaru kviečiu į kūrybinio rašymo kelionę. Neprivalote būti rašytojos ar rašytojai. Maža to, gali būti, jog jums atrodo, jog… Skaityti toliau Seminaras: Kūrybinis rašymas ir asmenybės augimas. Herojaus kelionė

Apie rašymą

Apie rašymą „į stalčių“, terapiją ir norvegą, kurio knygas iš neapykantos degina

Jeigu jūs bent kiek panašūs į mane, tai gyvenate ne vieną gyvenimą. Ir vienas iš jų būtinai vyksta ne toje realybėje, kurią sugalvojo dievas, nulėmė tėvai, o toje, kuri gimė kito žmogaus galvoje. Pirmiausia, kaip mintis, o po to – kaip istorija. Aš gyvenu knygose, kurias skaitau. Žinau, kad tai yra viso labo raidės ant… Skaityti toliau Apie rašymą „į stalčių“, terapiją ir norvegą, kurio knygas iš neapykantos degina