Apie rašymą

Apie rašymą kaip būdą išsaugoti smegenų ekosistemą

Vakar, skaitydama vieno bičiulio postą apie futbolo čempionatą, trijuose sakiniuose radau penkias klaidas. Viena iš jų buvo gramatinė, pasikartojanti, trys – padarytos iš žioplumo. Grotažymė – angliška, irgi su klaida. Pasistūmėjau žemyn, dar žemyn, o ten – nuotraukos, kaip Golfo srovė nešioja su savimi plastiko kalną. Pamaniau apie savo smegenų nervines jungtis, kuriomis kasdien keliauja… Skaityti toliau Apie rašymą kaip būdą išsaugoti smegenų ekosistemą

Interviu

Donaldas Kajokas: „Esu vis labiau“

Žinomas poetas, Nacionalinės premijos laureatas teigia, kad būti poetu – tai pašaukimas, ir prisipažįsta tikintis, jog grožis išgelbės pasaulį. Patikiu ir aš. Nors šnekėjomės ne eilėmis, grožio pasulyje aiškiai padaugėjo. – Aš kai tariausi susitikti su Jumis, sakiau sau: „Eisiu susitikti su poetu“. O kaip Jūs save pavadintumėt? – Be abejo, aš save irgi laikau… Skaityti toliau Donaldas Kajokas: „Esu vis labiau“

Interviu

Iš miestiečių gyvenimo

Su Londone gyvenančia menotyrininke, žurnaliste, rašytoja Kristina Sabaliauskaite kalbėjomės vos valandą. Tuo metu buvau įpusėjusi jos debiutinį romaną „Silva rerum“, todėl pokalbis nuvedė į XVII a. Vilniaus gatves, kuriomis vaikščiojo knygos herojai.  – Man pasisekė, kad pagavau Jus Vilniuje. Ačiū, kad sutikote pasikalbėti. – Apie knygas kalbėti verta kuo daugiau. Yra tokių autorių, kurie, kaip… Skaityti toliau Iš miestiečių gyvenimo

Apie rašymą

Apie rašymą: kai plunksna kutena sielą

Kai mokiausi rašymo Škotijoje, susiradau dvi geras drauges – Hazel ir Josie. Jos abi rašo apie tragiškus savo gyvenimo įvykius. Hazel savo prisiminimuose pasakoja apie tai, kaip jos dukra vos nenumirė nuo anoreksijos, Josie rašo savo gyvenimo istoriją iki ir po to, kai gaisre žuvo jos vyras su dviem sūnumis. Kartu su mumis mokėsi ir Annika,… Skaityti toliau Apie rašymą: kai plunksna kutena sielą

Apie rašymą

Mano istorija

Saulėta vasaros diena. Mano kūnas pavargęs nuo intensyvaus mynimo dviračiu, o akys klaidžioja po Kuršių marias. Prie medinio stalo sėdime penkiese. Keturmetė mergytė pradeda pasakoti savo prisiminimus: „Vieną gražią dieną, Palangoje...“  Straipsnį pradėjau nuo asmeninės istorijos fragmento. Taip iš tikrųjų buvo. Ir stalas, ir Nida, ir keturmetė mergytė, pradedanti savo pasakojimą. Tai – mano liudijimas… Skaityti toliau Mano istorija