Santykiai

Toksiški santykiai: saldūs nuodai

Suskamba telefonas. Ekrane matau jos vardą. Vakar susitikusios visą vakarą kalbėjomės apie jos santykius su juo – kaip aš manau, ar tai tikra meilė, ar tik žaidimas, ar jis jau yra tas vienintelis, ar ieškoti toliau… Žinau, kad dabar pakėlusi ragelį rizikuoju užstrigti dviem valandom gvildendama tuos pačius klausimus. Tai – ne pirmas kartas. Paspaudžiu mygtuką „tyliai“ ir palieku telefoną skambėti…

Apibūdinimą „toksiškas“ esame įpratę vartoti aplinkos, maisto užterštumui apibūdinti. Tačiau toksiški – tokie, kurie kenkia gerai savijautai, trukdo gyventi, galiausiai, sukelia ligas – gali būti ir santykiai. Viršininkas, kurio vienintelis laiškas gali sugadinti nuotaiką visai dienai, draugė, kuri nuolat verkia ant peties, kai jai liūdna, tačiau pamiršta pasveikinti su gimtadieniu, mylimasis (žinau, kad šis žodis ne visai tikslus, tačiau realybėje „toksiškų“ mylimųjų gausu), kuris netęsi pažadų, o apie juos priminus iškelia sceną… Tai – toksiškų santykių pavyzdžiai. Tokių, kuriuose balansas tarp duodu–imu sutrikęs, kurie teikia ne džiaugsmą ir pasitenkinimą, o nuovargį ir galvos skausmą. Kaip į tokius santykius įsipainiojame? Kodėl neatpažįstame? Kaip iš jų išsinarplioti?

Kas užnuodija emocijas?

Emocijos yra trumpai trunkantis energijos išlydis. Kai kas nors mus pradžiugina, nusikvatojame, geros nuotaikos burbuliukai išsibėgioja po kūną, ir po kurio laiko nurimstame. Kai supykstame, „užverda kraujas“, išliejame susikaupusią emociją ir ji pamažu išsivaikšto. Tuo tarpu toksiškos emocijos lieka, kaupiasi, ir kiekvieną kartą atsinaujina su didesne jėga; su jomis susitvarkyti reikia vis didesnės energijos.

„Vadovas priėjo prie manęs ir pasakė, kad projektą ties kuriuo dirbau, teks atiduoti kitam. Nieko asmeniško – tik verslas, pasakė jis. Tai – ne pirmas ir, žinau, kad ne paskutinis kartas. Jaučiausi apgauta, neįvertina, nuotaika subjuro, entuziazmo dirbti nebeliko, o visi kiti į mane žiūrėjo kaip į kvailelę, kuriai ir vėl nepasisekė“, – pasakoja Rasa. Atlikta daugybė psichologinių tyrimų, kurie įrodo, kad neigiamos emocijos kenkia sveikatai – stengdamiesi su jomis susidoroti išnaudojame labai daug fizinių ir psichologinių organizmo resursų ir jų nebelieka niekam kitam.

Toksinai – ilgai išliekančios emocijų nuosėdos

Atlikta psichologinių tyrimų siekiant nustatyti „toksinus“, kurie užnuodija emocijas ir neleidžia joms išsisklaidyti taip pat lengvai, kaip jos kyla. Pirmasis toksinas – tai atsinaujinimas. Tikriausiai ir jums pažįstamas jausmas, kai supykstate ant viršininko, antrosios pusės ar draugės ne dėl konkrečios dabar vykstančios situacijos, o dėl to, kad ji kartojasi. „Pamiršau tau pasakyti, kad užtruksiu“, – sako jis, o jūs susinerivinate. Ne dėl to, kad jis užtruks, o, kad ir vėl užmiršo. Jausmas „ir vėl“, kuris priverčia širdį nusiristi skrandžio link, rodo, kad dar neradote atsakymo kodėl jis užmiršo/nepaskambino/pavėlavo, ir toksinas vis dar nuodija gyvenimą.

Antrasis toksinas yra atsiribojimas. Patirdami neigiamas toksiškas emocijas atsiribojame nuo kitų žmonių. Pirmiausia, kad vienumoje lengviau susivokti, kas vyksta. Antra, kai mūsų poreikiai neišgirsti, kai esame neįvertinti, jaučiamės tokie truputį „kvaileliai“. Juk projektą atėmė iš Rasos, o ne iš kitų kolegų – juk tai ji nevykėlė (kad ir tik savo pačios akyse), o ne kiti. Atsiribodamas žmogus netenka kitų paramos ir dėl to, kad nebeturi energijos jos paprašyti, ir dėl to, kad kitiems pasidaro per sunku ją pasiūlyti. Visos esame patyrusios situacijų, kai nežinai, ką pasakyti be galo nusiminusiam žmogui, todėl pasirenki verčiau tylėti.

Trečiasis toksinas – tai sekinimas. Neseniai valandą laiko bendravau su žmonėmis, kuriems netiko mano pasiūlytas projektas. Susitikimą pradėjome gana priešiškomis nuotaikomis, o po valandos išsiskyrėme šypsodamiesi. Dar po penkių minučių tenorėjau atsigulti į lovą ir miegoti – daugiau niekam neliko jėgų. Kiekvienam pažįstamas jausmas, kai bendravimas tiek išsekina, kad turi ieškoti būdų kaip „įkrauti“ nukritusius energijos lygius. Psichologų nuomone tokio išsekimo priežastys – bandymas nuslopinti kylančias neigiamas emocijas. Kitaip tariant – šypsena pro dantis išvargina kur kas labiau nei pora sudaužytų lėkščių.

Užnuodytos vaikystės atgarsiai

Visi mano minėti pavyzdžiai buvo susiję su darbo santykiais. Kita vertus, „nuodinga“ draugystė, meilė ir net tėvų ir vaikų santykiai nėra retas reiškinys. Štai jūsų vieniša draugė jus palaikė ir guodė, kai išsiskyrėte su mylimuoju, tačiau kai susiradote naują draugą, atsisakė su juo susipažinti, o jums pareiškė, kad meilės vis tiek nesurasite. Jūsų mama, vos tik susiradote naują darbą pasakė „vaikeli, šita sritis labai neperspektyvi“. Vyras, paprašytas pakabinti paveikslą, nes juk žadėjo, pareiškia, kad jūs jį išnaudojate, ir kodėl būtent jis turi kalti į sieną vinį, juk tai – ne per sunkus darbas moteriai.

Nors iš psichoanalizės „paveldėtas“ psichologų polinkis visų bėdų priežasčių ieškoti vaikystėje yra gerokai pervertinamas, įdomu pažvelgti į toksiškus santykius būtent iš šios perspektyvos. Kokį svarbų asmenį iš jūsų vaikystės primena jūsų draugas, prie kurio jus beprotiškai traukia, bet pabendravę popietę, kitą dieną turite skirti reabilitacijai? Gal pasirinkote emociškai šaltą vyrą, panašų į jūsų tėtį, ir tikitės, kad santuokoje pavyks ištaisyti vaikystės klaidas?

Psichoanalitikų manymu, santykius su žmonėmis, kurie mus valdo, mumis manipuliuoja ar emociškai nuo mūsų atsiriboja, pasirenkame neatsitiktinai. Psichoterapeutė Susan Forward knygoje „Toksiški tėvai“ vardija šiuos toksinus, kurie, gauti vaikystėje, gali užnuodyti ateities santykius: manipuliavimas, nestabilumas, psichologinis ir fizinis smurtas, nebrandumas, savęs pristatymas kaip tobulų tėvų…

Pyktis po kilimu

Bendravime visada yra dvi pusės. Toksiškuose santykiuose taip pat esame mes – tie, kuriuos nuodija, ir jie – tie, kurie skleidžia toksinus. Agresija tokiuose santykiuose beveik niekada nebūna atvira, nes kiltų konfliktas, jis būtų išspręstas, emocijos išsivaikščiotų ir nuodų nebeliktų.

Pasyvi agresija – ginklas, naudojamas žmonių, kurie yra išmokę, jog agresijos atvirai reikšti negalima. „Elena susitvarkyk kambarį“, – sakote jūs. „Tuoj“, – atsako jūsų paauglė ir nė nekruta. Vaikams pasyvi agresija, o ypač vienas iš jos būdų – vengimas – labai būdinga. Tačiau kai kurie žmonės iš šio įpročio „neišauga“.

Vėlavimas, užmiršimas, pykčio dangstymas meilikavimu ir juokeliais, sutikimas su jumis į akis, ir apkalbėjimas už akių – tai tik keletas būdingų pasyviai agresyvaus elgesio pavyzdžių. Pasyviai agresyvus elgesys – tai kontroliavimas ir manipuliacija, taip elgdamasis žmogus priverčia mus išreikšti tą pyktį, kurį jis jaučia. Pats pasyvus agresorius atvirai rodyti pykčio negali – jis yra išmokęs, kad pykti „negražu“, ir didžiuojasi tuo, kad niekada nepraranda savitvardos. „Tu manęs nesiklausai“, – sakote jūs. „Klausausi, kaip gi“, – atsako jis, versdamas kitą laikraščio puslapį. Tolesnį scenarijų įsivaizduoti nesunku – jūs pagarsinate televizorių, barškinate indais, išeinate į kitą kambarį, iškeliate sceną… Visais šiais atvejais kalta liksite jūs, nes nesusivaldėte, o ne jis, ramiai skaitęs laikraštį. Artimi santykiai su pasyviai agresyviu žmogumi gali išvaryti iš proto, nes „akivaizdžių“ priežasčių konfliktui kaip ir nėra, o kantrybę visą laiką praranda ta pusė, kuria manipuliuojama.

Judėti toliau

Tik nepagalvokit, kad kiekvienas konfliktas – tai toksiškų santykių įrodymas. Šventieji egzistuoja tik bažnytiniuose paveiksluose, o paprasti žmonės kartais ir manipuliuoja, ir supyksta, ir apsimetinėja. Tačiau, jei matote, kad toks elgesys yra dažnesnis nei nuoširdus dalinimasis, jei ryšys teikia daugiau nerimo nei džiaugsmo, jei negalite atvirai pasakyti, kad draugystė, romantiški ar darbiniai santykiai prideda jūsų gyvenimui laimės, verta apsvarstyti kitas alternatyvas.

Toksiškų santykių atsisakyti nelengva. Galvojame, kad viskas susitvarkys savaime, bijome pasekmių, nenorime suteikti skausmo. Visa tai – išsisukinėjimas. Psichologai siūlo atpažinti, kokius poreikius tokiais santykiais tenkiname, prisiimti atsakomybę, ir po truputį tolintis nuo tokio ryšio. Suprasdami, kad tas žmogus, su kuriuo mus sieja nuodingas ryšys, nėra „blogietis“, kad mes jį pasirinkome dėl tam tikrų priežasčių, siekdami patenkinti tam tikrus savo poreikius, suteikiame sau laisvės atrasti kitus būdus tiems poreikiams patenkinti. Reikia sau pasakyti: „gana“ ir judėti toliau.

5 POŽYMIAI, KAD ESATE ĮKLIMPUSI Į TOKSIŠKUS SANTYKIUS

Kūnas siunčia nerimo signalus. Artimi toksiški santykiai (darbiniai arba asmeniniai) sukelia nerimą, raumenų įtampą, jaučiamas nuolatinis nuovargis, prarandamas apetitas, kankina nemiga.

Jūs nedrįstate išsakyti savo nuomonės. Niekas, ką jūs pasakote, nėra vertinga to žmogaus akyse. Išjuokiamos jūsų pažiūros, jūs laikoma kvailute, kuriai gali būti atleista tik tokiu atveju, jei tapsite bent kiek panašesnė į žmogų, kuris jus žemina.

Jūsų jausmai jam/jai nesvarbūs. Pusiausvyros šiame santykyje ir su žiburiu nerasite. Kitas žmogus skundžiasi, lieja jausmus, pasakoja apie savo bėdas, bet vos jums užsiminus apie savąsias, ima krapštinėtis nagus, žiūrėti pro langą ar švilpauti.

Jūs negalite būti savimi. Būdama šalia to žmogaus visada jaučiatės taip, lyg apsimetinėtumėte kažkuo kitu. Neišsakote savo nuomonės, jausmų, vaidinate „geros žmonos“, „intelektualės“, „seksualios katytės“, „tobulos draugės“ ar kokį kitą, tam žmogui priimtiną vaidmenį.

Jūs negalite tobulėti ir augti. Jūsų pastangos, siekiai ir svajonės išjuokiami, kaip nerealūs ir, bent jau jums, nepasiekiami. Iš to žmogaus nesulaukiate palaikymo ir padrąsinimo.

5 ŽINGSNIAI IŠSIVADUOTI IŠ TOKSIŠKŲ SANTYKIŲ

Nustokite juos neigti. Atsakykite sau, kaip jaučiatės pabendravusi su tam tikru žmogumi: ar pavargusi, ar kupina jėgų, ar išklausyta, ar išsunkta? Įvertinkite, kiek jūs įdedate pastangų į santykio išlaikymą, ir kiek jų įdeda tas žmogus. Prisiminkite paskutinį kartą kai buvote susitikę – ar jus pradžiugino ar nuvylė to žmogaus elgesys?

Atraskite, kokius poreikius tenkinate tais santykiais. Gal kitas žmogus leidžia jums pasijausti seksualia, arba lygindamasi su juo/ja pamatote, koks geras jūsų gyvenimas? Gal jis/ji primena jūsų mamą ar tėtį? Sąžiningai sau atsakykite, ką gaunate iš tų santykių.

Užpildykite tuštumą. Mylėkite save – skaitykite knygas, kurias seniai norėjote perskaityti, lankykite sporto užsiėmimus, nueikite į masažą. Rūpinkitės kūno ir dvasine sveikata.

Draugaukite su žmonėmis, nuo kurių sklinda pozityvi energija. Visi pakliūname į toksiškus santykius – jie užkrečiami. Ieškokite žmonių, kurie įdomūs, turi pomėgių, tokių, kurie atvirai dalinasi mintimis, idėjomis ir jausmais.

Ženkite į priekį. Atvirai pažvelkite į tą savo dalį, kurią tenkino toksiški santykiai. Kaip galėtumėte ją išgydyti? Atpažinkite vaidmenį, kurį vaidinote tuose jums kenksminguose santykiuose ir atleiskite sau už neapsižiūrėjimą. Patikėkite, kad esate verta meilės ir priėmimo be poreikio atsižadėti ir išduoti save.

Tekstas pirmą kartą publikuotas žurnale „Laima“ 2014 m. gegužės mėn. numeryje.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s