Neseniai sulaukiau skambučio iš draugės, su kuria nesišnekėjome kelerius metus. Mūsų draugystė subyrėjo skausmingai ir netikėtai, po to bandėme ją „klijuoti“, bet nieko neišėjo. Po trejų tylos metų išgirdusi jos balsą, apsidžiaugiau. Supratau, kad nebepykstu, ir, svarbiausia, kad vis dar esame draugės.
Ruošdamasi šiam straipsniui, apklausiau draugus. Ne tuos negausius 215 feisbuke, o net keletą tikrų, susėdusių aplink stalą vieną šeštadienio vakarą. Štai jų nuomonės apie tai, kas yra draugas: „Tas žmogus, kuriuo gali pasikliauti“ (Ramūnas, 35), „Su drauge susitikus ir po dešimties metų pokalbį pradedi nuo tos vietos, kur baigei“ (Gintarė, 37), „Su draugais nereikia apsimetinėti“ (Andrius, 33), „Jaunystės draugai – tai kaip šeima. Kažkodėl vėliau nepavyksta tokių susirasti“ (Agnė, 36).
Patarimų apie tai, ką daryti nutrūkus romantiškiems santykiams – kaip atsistatyti ir judėti toliau, galima rasti ir internete, ir knygyne, juos dalina visi, kas netingi. Patariama medituoti ir atrasti hobius, atnaujinti ryšius su draugais ir užsiimti sportu, pradėti mylėti save ir atsiverti naujoms patirtims… Tuo tarpu, šnekėti apie tai, kaip užsigydyti širdies žaizdas nutrūkus draugystei, beveik nekalbama. Taip, lyg būtų nepadoru dėl to liūdėti. Draugė – tai ne vyras, susirasi kitą, sako žmonės. Deja, jie ne visada teisūs.
Kiek žmonių telpa širdyje?
Antropologas Robinas Dunbaras teigia, kad pasitikėti ir realiai palaikyti šiokį tokį įsipareigojimą bendrauti, žmogus gali su 150 kitų. Prisipažinsiu, toks didelis skaičius mane nustebino. Iš savo psichologijos studijų prisimenu, kad septyni yra didžiausias skaičius artimų kontaktų. Į šį skaičių įeina ir šeimos nariai, ir artimi draugai. Tarp 7 iki 150 – didelis skirtumas, ypač, kai visi žmonės šiame rate vadinami tuo pačiu vardu – „draugai“. Ne visai tikslu, ar ne?
2011 m. Simone Back iš Brightono parašė savo „facebook‘o“ puslapyje: „Išgėriau visas savo tabletes, greitai mirsiu, tai ate visiems“. 150 žmonių postą matė ir pakomentavo, bet nė vienas iš 1 082 „draugų“ neatėjo ir nepatikrino, ar tai tiesa. Kitą rytą moteris buvo rasta negyva.
Apie socialinius tinklus ir tai, ar jie palengvina ar apsunkina draugystę, rašyta daug ir ne kartą. Nesikartosiu. „Facebook‘as“ neišrado draugystės. Ji buvo visada – nuo pat tų laikų, kai žmonija save atsimena. Vienintelis skirtumas tarp susidraugavimo „facebook‘e“ ir smėlio dėžėje yra tas, kad pirmu atveju reikia daugiau drąsos: turi prieti prie nepažįstamo žmogaus ir pasakyti: „Labas, kaip tavo vardas?“ (čia mano „kabinimo“ būdas, jūs galbūt turėjote kitokį). Antruoju atveju užtenka paspausti mygtuką „kviesti draugauti“.
Vieniems svarbu priklausyti, kitiems – atsiverti
Žmonės skiriasi, pagal tai, kokius poreikius jie patenkina draugaudami. Vieniems svarbiau priklausyti, kitiems – palaikyti intymų, artimą ryšį. Tie, kuriems svarbiau priklausyti, turi daug pažįstamų iš visų gyvenimo sferų, nukeliavę į svetimą kraštą visada randa pas ką pernakvoti, o jų socialinio tinklo puslapis perkrautas kontaktais. Tie, kuriems svarbiau palaikyti intymų ryšį, turi keletą artimų draugų, su kuriais periodiškai bendrauja realiai, ne virtualiai.
Socialiniai tinklai svarbesni tiems, kurių poreikis priklausyti stipresnis. Jie skaudžiau reaguoja į draugystės nutraukimą (tai, beje, taip pat padaroma vienu mygtuko paspaudimu), jiems svarbiau surinkti kuo daugiau „patinka“ prie savo žinučių.
Nors draugų „kolekcionavimas“ yra naudingas – daugiau ryšių, daugiau informacijos, daugiau galimybių – psichologiniai tyrimai teigia, kad žmonės, kurie jaunystėje suburia patikimų draugų kompaniją, vidutiniame amžiuje yra laimingesni ir geriau prisitaikę, nei tie, kurie bendraudavo su gausiu būriu. Beje, naudos aspektas artimoje draugystėje negalioja. Jei mažiau pažįstamus žmones pasveriame pagal tai, kuo vieni kitiems galime būti naudingi, artimai draugaudami tikime, kad gyvenimas viską išlygins. Draugus pasirenkame ir jiems padedame dėl to, kad taip norime, ir tai suteikia didžiulį džiaugsmą mums patiems. Tiesa, sociologiniai tyrimai rodo, kad būtent davimas, o ne gavimas stiprina draugystę, t. y. esame labiau linkę laikyti savo draugu tą, kuriam padedame mes, negu tą, iš kurio patys sulaukiame pagalbos.
Draugystė prailgina gyvenimą
Mokslininkai teigia, kad mokėjimas palaikyti socialinius ryšius, t. y. draugauti, yra priežastis dėl kurios moterys gyvena ilgiau nei vyrai. Draugų turėjimas mažina kraujo spaudimą ir cholesterolį, gerina širdies darbą. Artimų draugų neturėjimas yra toks pat pavojingas gyvybei kaip rūkymas ar viršsvoris. JAV atliktas tyrimas rodo, kad vėžiu ergančios moterys, kurios galėjo išvardinti 10 draugų, keturis kartus dažniau pasveiko, nei draugų neturinčios. Žmonės, kurie neturi draugų, miršta jaunesni. Socialiai aktyvūs žmonės geriau vertina save ir labiau džiaugiasi gyvenimu.
Iš ko suplaktas stebuklingas draugystės kokteilis, kurį reguliariai vartodamos gyvensime jei ne amžinai, tai bent pakankamai ilgai? Sociologė Beverly Fehr teigia, kad draugystę nulemia pusiausvyra tarp atsivėrimo ir gebėjimo į jį reaguoti. Svarbiausios draugo savybės yra emocinis atvirumas, besąlyginė parama, priėmimas, lojalumas ir pasitikėjimas. Draugystė, kuri netenkina šių sąlygų, yra pasmerkta nunykti. Visos esame turėję draugių, kurios išsijuosusios kritikavo mūsų drabužius, vaikinus, gyvenimo būdą ir šeimą. Būtąjį laiką pasirinkau neatsitiktinai – tos draugės jau išnyko iš akiračio.
Sezonui ar visam gyvenimui?
Besiruošdama šiai temai radau tokią mintį – amžina draugystė yra tik mitas. Nuliūdau ir nepatikėjau. Tačiau, perkračiusi savo gyvenimą, supratau, kad jis yra daugybės nutrūkusių ryšių eilė. Su geriausia darželio ir mokyklos laikų drauge nesišnekėjau daugelį metų, nė neįsivaizduoju, ką veikia mano pirmoji geriausia kiemo draugė, o apie stovyklos ar muzikos mokyklos drauges nėra nė ką kalbėti…
Yra toks angliškas posakis: „Draugai atsiranda dėl priežasties, sezonui arba visam gyvenimui“. Metams bėgant keičiasi mūsų interesai ir pomėgiai, gyvenimo būdas ir galimybės, galiausiai – gyvenamoji vieta. Pavojų draugystei kelia pasikeitusios aplinkybės – šeimos skūrimas, naujo darbo susiradimas, persikraustymas į naują vietą, pajamų skirtingumas, ir paties santykio pasikeitimas – pavyzdžiui, pradedama bendrauti poromis, arba reikia persiorientuoti iš „mergaitiškos“ draugystės į jaunų mamų draugystę.
Natūralu, kad kai kurios draugystės neišlaiko išbandymo gyvenimu. Tačiau, jei jaučiate, kad santykis vertingas, jam išsaugoti reikia įdėti ir pastangų. Draugystės išsaugojimo receptas paprastas – jame iš viso tik keturi ingredientai. Pirmas – atvirumas. Draugė turi žinoti, kuo gyvenate, kas jums rūpi ir ką galvojate viena ar kita tema. Antras – parama. Jūs esate balsas ragelyje, ranka ant peties ir blaivus protas, kai reikia patarimo. Trečias – bendravimas. Akivaizdu – tam, kad išlaikytumėte bendrumą, turite bendrauti telefonu, elektroniniu paštu, „skype“, ar, geriausia, susitikus. Ketvirtas – pozityvumas. Atvirumas toli gražu nereiškia leidimo pilti pamazgas draugui ant galvos ir nuolatos skųstis. Tyrimais įrodyta, kad žmonės labiau vertina palaikymą, kai džiaugiamasi jų laimėjimais, nei pagalbą, kai sunku. Draugystė yra vienas iš didžiausių gyvenimo malonumų, tada susitikus reikėtų džiaugtis tuo, ką pasiekėme, ko išmokome, ko norime. Galų gale – tuo, kaip smagu susitikti.
4 DRAUGYSTĖS PAVOJAI
Pinigai
Jei jūs praturtėjote. Pinigai šiandien, labiau nei bet kada, yra sėkmės, statuso ir galios požymis. Anksčiau buvusių studijų draugų, kurie per pertrauką dalijosi vienu kavos puodeliu, galimybės net ir po kelerių metų gali pradėti smarkiai skirtis. Jei jaučiate, kad tai, jog uždirbate gerokai daugiau nei jūsų draugai, kelia bendravimo problemų, pagalvokite, ką jūs jaučiate dėl šios finansinės nelygybės. Kaltę? Pasitenkinimą? Pranašumą? Liūdesį, kad su draugais nebe taip smagu, kaip anksčiau? Kaltę jaučiame dėl to, kad sau pasąmoningai teigiame, jog nesami verti tų gėrybių, kurias gyvenimas siūlo. Kiekvienam aišku, kad ši idėja neracionali, ją atpažinus gyventi pasidaro lengviau. Atvirai pasikalbėkite su drauge, aiškiai pasakykite, kad jokie pinigai nepakeis to, ką sukūrėte kartu. Ir vis dar užsiimkite tais dalykais, kurie jus suartino, ar tai būtų vaikščiojimas į kiną, ar čiuožykla sekmadieniais, ar arbata ir pokalbis pigioje kavinėje už kampo.
Jei jūsų draugė praturtėjo. Paklauskite savęs, ką jaučiate – pavydą, nuoskaudą, pralaimėjimą, liūdesį, kad draugė nebeskiria jums tiek laiko, kaip anksčiau? Pavydas kartais gali būti visai teigiamas jausmas. Jis padeda suprasti, ko norime – galimybių, kurias suteikia pinigai, didesnės atsakomybės, o gal laisvės? Pasišnekėkite atvirai su drauge apie tai, kaip jaučiatės, paaiškinkite, kad draugystė jums labai svarbi ir norite ją išsaugoti.
Meilė
Jei jūs įsimylėjote. Psichologiniai tyrimai rodo, kad ir vyrams, ir moterims santykiai vidutiniškai kainuoja dvi artimas draugystes. Meilė stipriai paveikia gyvenimą – visų pirma, patenkinamas intymaus bendravimo poreikis, antra, nebelieka laiko ir jėgų bendrauti su kitais nei mylimasis. Tačiau, paaukoję drauges, netenkame jų paramos. Romantiškas įsivaizdavimas, kad vienas žmogus gali atsitoti visą pasaulį, yra tik mitas. Todėl meilės įkarščiui praėjus, pradėkite skirti laiko draugėms. Ne pagal grafiką, ne su tikslu atgaivinti ryšius, o tiesiog – būti, veikiant bet ką.
Jei jūsų draugė įsimylėjo. Supraskite, kad pačioje romantiškų santykių pradžioje ji pradings ir kantriai išlaukite tą laiką. Pykti neverta, nes niekas nepasikeis, derėtų suprasti, kad toks intensyvumas santykių pradžiai būtinas. Vėliau draugystė gali tęstis, galbūt jūs inicijuosite ją dažniau nei jūsų draugė, tačiau pamažu tai išsilygins. Neignoruokite fakto, kad ji jau nebe viena. Jei jaučiate pavydą ir pyktį, pagalvokite, ar mylite savo draugę, ar nuolat su ja konkuruojate. Draugystė – tai lygus, o ne varžymosi santykis.
Atstumas
Jei jūs išsikraustėte. Kad ir kaip atrodytų nelogiška, jūsų draugė į išsikraustymą gali reaguoti kaip į išdavystę. Galų gale, gali būti taip, kad jūs pajudėjote naujo, įdomaus gyvenimo, nuotykio link, o ji liko laukti. Ypač nuoskauda gali būti stipri, jei gavote kažką, ko abi labai troškote, ir jei jūsų santykiai buvo tikrai artimi. Pasirenkite, kad draugė kurį laiką gali būti nepasirengusi palaikyti intensyvius ryšius. Šis laikas praeis. Svarbu, kai jau pradėsite kabėtis, apie tai pasikalbėti. Pasakykite, kad darote tai dėl savęs, dėl to, kad jums reikia tobulėti, ir kad draugystė jums labai brangi, todėl labai norite išlaikyti artimą ryšį.
Jei jūsų draugė išsikraustė. Įsiklausykite į savo jausmus. Ar tai liūdesys, o gal pyktis ar pavydas? Jeigu jaučiate, kad negalite draugei pasakyti nieko pozityvaus, kurį laiką nerašykite laiškų, neskambinkite. Draugei pradžioje naujoje vietoje yra ir taip sunku, neapkraukite jos savo neigiamomis emocijomis. Pasistenkite nusiraminti ir paklausti savęs, kas jus verčia taip jaustis. Kai jausmai nurims, pradėkite bendrauti – rašykite, skambinkite, kalbėkite „skype“. Jeigu draugė išvyko į kitą šalį, bet kokia žinia iš namų jai labai vertinga, suteikite to džiaugsmo.
Vaikai
Jei jūsų šeima pagausėjo. Suprantama, kad, bent jau pradžioje neturėsite tiek laiko bendravimui kaip iki šiol. Vėliau, vaikui augant, atsiras poreikis atnaujinti ryšius. Jeigu bendraujate su draugėmis, kurios neturi vaikų, prisiminkite, kad joms jūsų mažylis nėra toks stebuklas kaip jums. Jei pavyksta, atraskite laiko bendravimui akis į akį, be vyro ir vaikų. Tai, kad tapote mama, nereiškia, kad esate mažiau moteris, meno žinovė, kino mėgėja ar puiki stiliaus patarėja.
Jei jūsų draugės šeima pagausėjo. Supraskite, kad ji dabar negali skirti tiek laiko bendravimui kaip iki šiol. Be to, vaikui gimus persiskirsto prioritetai, todėl dalykai, kurie buvo svarbūs iki tol (tikėtina, kad jums abiems), gali nukeliauti į antrą planą. Tačiau „nenurašykite“ draugės. Kūdikio auginimas tam tikra prasme gali būti labai vienišas užsiėmimas. Dalinkitės savo džiaugsmais ir idėjomis, kvieskite draugę visur, stenkitės bendrauti. Ji prisijungs kai galės, tačiau nesijaus atskirta ir priverstinai „sumaminta“.
Tekstas pirmą kartą publikuotas žurnale „Laima“ 2014 m. balandžio mėn. numeryje.
rasymopraktika.com 