Vasarą atveriame odą pojūčiams – daugiau būname ore, šildomės saulėje, braidome vandenyje, leidžiame padus kutenti žolei. Kai kūno nedengia daugelis drabužių sluoksnių, esame atviresni ir žmogiškiems prisilietimams.
Vienas iš pirmųjų mano darbų buvo vertėjavimas. Prieš daugiau nei penkiolika metų teko versti amerikiečių reiki terapeučių vedamus seminarus. Dvi dienas jos mokė medicinos seseles masažo ne masažuojant, o tik uždedant rankas ant tam tikrų paciento kūno vietų, paslapčių. Užsiėmimų ciklo pabaigoje visoms specialia procedūra „atvėrė čakras“. Labai su terapeutėmis susidraugavome. „Atvėrė čakras“ ir man.
Dabar jau nebeprisimenu tiksliai, nuo ko reikia pradėti reiki masažą ir kuo užbaigti. Labai seniai kam nors tai dariau. O tada, kai dariau, žmonės buvo artimi ir gerai pažįstami. Visi sakė, kad po mano reiki jaučiasi nuostabiai. Ar tikiu čakromis srūvančia energija ir kitais ezoteriniais dalykais? Ne. Tačiau esu tikra, kad rankomis gydyti galima. Ir tam visai nebūtina praeiti „čakrų atvėrimo“ procedūros.
Užmiršta kalba
Amerikiečių mokslininkai atliko tyrimą su 248 studentais: jie arba lietė, arba buvo liečiami žmogaus, kurio prieš tai nepažinojo. Liečiantysis turėjo perduoti vieną iš šių emocijų: pyktis, baimė, laimė, liūdesys, pasibjaurėjimas, meilė, dėkingumas, atjauta. Liečiamasis turėjo atspėti, kokią emociją jam perdavė (išsirinkti atitinkamą kortelę, pateiktą tyrėjų – beje, tarp pasirinkimų buvo ir kortelė su užrašu „nė viena iš išvardintųjų“, kad tiriamajam nebūtų įteigta emocija, kurios jis iš tiesų nejautė). Prisilietimo „seansas“ truko penkias sekundes.
Suskaičiavus rezultatus pasirodė, kad prisilietimu perduotas emocijas tiksliai atpažįsta apie 70 procentų žmonių – tiek pat, kiek ir veido išraiškas, ar emocijų komunikaciją žodžiais. Kitaip tariant – net jeigu nematytume ir negirdėtume, galėtumėme pasakyti apie savo jausmus prisilietimu. Ir būtume suprasti.
Kita vertus, mažai tikėtina, kad prisilietimais imtume kalbėtis su nepažįstamais žmonėmis. Taip kalbamės tik su pačiais artimiausiaisiais. Kokias emocijas perduodame jiems savo prisilietimais?
Kūnas prisimena geriau nei protas
Kai buvau maža, žiūrėdama į savo mėlynėmis nusėtas kojas niekaip negalėdavau prisiminti, kur užsigavau (kažkodėl buvo labai svarbu žinoti). Tada pirštu paspausdavau mėlynę ir grįždavo prisiminimas, kaip prabėgdama užkliūnu už stalo kojos ar susitrenkiu žaisdama. Daugeliu tyrimų įrodyta, kad kūno atmintis – pati gajausia. Kai grodama pianinu pamiršdavau, kokia nata turi būti kita, užsimerkdavau ir leidavau pirštams judėti patiems, nevaldomiems proto. Kartą išmokę jau niekada nebepamirštame, kaip plaukti ir važiuoti dviračiu.
Kūnas saugo prisiminimus net ir tada, kai protas iš visų jėgų stengiasi juos pamiršti. Gydytoja Leslie E. Korn, praktikuojanti tradicinę mediciną pasakoja apie tai, kaip mokėsi amato paslapčių viename Meksikos kaime: „Pastebėjau, kad palietus skausmingą vietą žmonės imdavo kalbėti svarbius, skausmingus ir seniai pamirštus dalykus – jų kūnai troško papasakoti istorijas, kurias jų protai siekė nutylėti.“ Pasak terapeutės, paprastai tos vietos, kurias labiausiai skaudėjo, buvo tos, kuriose seniai pamirštas skausmas buvo tarsi palaidotas po gyvenimo patirties sluoksniais – pavyzdžiui, viena moteris masažo metu pirmą kartą prisiminė kaip vienuolės, prisišusios prie jos pečių šluotą, mokė ją tiesios laikysenos.
Kūno atminties žodžiais neišgydysi
Genetikė Mae-Wan Ho teigia, jog kūno suvokimas yra sudėtingas bendravimo ir prisiminimų tinklas, kurį perduoda jungiamieji audiniai, oda, kaulai, sausgyslės, raiščiai ir membranos, visų pirma sudarytos iš kolageno, turinčio elektromagnetinių savybių. Taigi, esame kur kas daugiau nei vien „oda ir kaulai“.
Nors tradicinėje psichoterapijoje prisilietimų vengiama, stengiantis išlaikyti „darbinį“ atstumą tarp terapeuto ir kliento, egzistuoja tokių terapinių metodų, kuriuose derinamas prisilietimas, judėjimas, kvėpavimo pratimai. Apie sesijų metu iškilusius dalykus kalbama. Potrauminio streso ir traumos terapeuto gydytojo Bessel van der Kolk atlikti tyrimai, rodo kad sunkūs išgyvenimai saugomi neverbalinėse smegenų dalyse – jie išlieka kaip jutiminiai, judesio ir emociniai fragmentai. „Tokios traumos gelmės nepasieksi vien žodine terapija, kad ir kaip ilgai ją taikytum“, – teigia B. van der Kolk.
Stebuklingi prisilietimai
Moksliniai tyrimai rodo, kad prisilietimai gali sumažinti kraujo spaudimą, pakeisti požiūrį į pasaulį ir netgi pagerinti atmintį. Tyrimas su studentais rodo, kad kai bibliotekininkė paliesdavo knygą grąžinančio studento ranką, jis dažniau sugrįždavo į biblioteką. Restorano lankytojai, kurių ranką ar petį paliesdavo padavėja, daug dažniau palikdavo arbatpinigių. Moterų, kenčiančių nuo menopauzės, kraujo spaudimas sumažėdavo po 10 minučių, praleistų sėdint greta mylimo vyro. Masažinės kėdės padeda moksleiviams geriau išmokti matematiką. Sportininkams, kurie po sėkmingų rungtynių vienas kitą paskatina paplekšnojimu per pečius ar sumušimu rankomis, geriau sekasi. Vėžio pacientai, kuriems, greta įprastinės terapijos, buvo taikoma ir prisilietimų terapija, turėjo stipresnį imunitetą.
Iš kur atsiranda šis stebuklingas poveikis? Oda yra pats didžiausias mūsų organas. Kai stimuliuojami odos jutimo receptoriai, išsiskiria laimės hormonas oksitocinas, ir sumažėja streso hormono – kortizolio – lygis. Mes mylime tuos, kurie mums leidžia jaustis laimingais. Liesdami norime, kad ir mylimieji būtų laimingi. Prisilietimai – tai intymus būdas sietis su savo artimaisiais. Apkabinimai, patapšnojimai, paglostymai yra tarsi saulės šviesa, kurioje auga santykių medis.
Lytėjimas – žmogiškumo dovana
Dar galvodama apie šį straipsnį jau žinojau, kad jį pabaigsiu pasakojimu apie nuostabų filmą „Intymios pamokos“. Pagrindinį vaidmenį suvaidinęs aktorius Johnas Hawkas vėliau sakė: „Neįgalieji man dažnai sakydavo, kad žmonės jų nepastebi. Kai gulėdavau savo geležiniame plautyje besirengdamas vaidmeniui, o kiti aktoriai ant manęs, tarsi ant baldo, dėdavo drabužius, pajutau, ką tai reiškia“. Jei nematėte filmo, pasakysiu, kad jame paralyžiuotas žmogus ieško meilės. Kartą žiūrėjau šį filmą su skeptiškai nusiteikusiu žmogumi. Jis pasakytų, kad visas filmas – apie seksą. Man tai – pasakojimas apie prisilietimus, apie žmogiškumą, kuris paliečia širdį.
3 BŪDAI LIESTI
Sūpuoti
Tradicinės medicinos gydytoja praktikė Leslie E. Korn savo praktikoje taiko sūpavimo terapiją. Dirbdama su psichikos ligomis sergančiais, traumą patyrusiais pacientais, ji juos užmigdydavo sūpuodama. Sūpavimas suderina abiejų smegenų pusrutulių veiklą, užmigdo, pagerina miego kokybę. Vaikystėje mus mamos migdydavo sūpavimu; šis judesys atgaivina vaikystės prisiminimus bet kuriame amžiuje.
Viena ranka apkabinkite artimąjį per nugaros ilgį, patapšnokite apačioje, priglauskite jo galvą. Pasupkite. Reikės fizinių pastangų, tačiau ramybė, kuri apgaubs jo veidą bus jums atpildas.
Glamonėti
2011-aisiais JAV atlikto tyrimo duomenimis (dalyvavo 1 000 vyrų ir moterų), vyrams tarp 40 ir 70 metų amžiaus prisileitimai yra daug svarbiau nei seksas. Kuo dažniau vyrai apsikabindavo ir bučiuodavosi, tuo jie buvo labiau patenkinti savo santykiais.
Sekso terapeutė Marnia Robinson teigia, kad siekiant harmoningų santykių, „karštą“ seksą reikėtų pakeisti „šiltu“ – aistringas glamones pakeisti lėtomis ir švelniomis, atsisakant tikslo būtinai kas kartą pasiekti orgazmą. M. Robinson siūlo išbandyti mylėjimosi būdą, kurio tikslas yra tiesiog rodyti prisirišimą prisilietimu, glostymu, prisiglaudimu. Dažnos glamonės ugdo artumo, pasitikėjimo ir saugumo jausmą.
Mėgautis pojūčiais
Vasarą atveriame odą pojūčiams – brendame į vandenį ir vaikštinėjame po smėlį, atidengiame dą saulei ir tepame ją kremais, saugodami nuo išdžiūvimo. Iš tiesų nuostabu tai, kad oda jautriai reaguoja ne tik į gyvų žmonių, bet ir medžiagos, gamtos prisilietimus. Išnaudokite vasarą pojūčiams susemti – dėvėkite malonius kūnui drabužius, mėgaukitės kremais ir švietimo priemonėmis, būkite saulėje.
Beje, tyrimais įrodyta, kad šilumos pojūtis ant odos padaro mus dosnesniais, pakelia nuotaiką, pagerina požiūrį į pasaulį. 2008 aisiais Jeilio universitete (JAV) atliktas tyrimas rodo, kad žmonės apie kitus galvoja šilčiau, jei rankose laiko puodelį šiltos arbatos. Šiltą nuotaiką iššaukti galima ir masažu, saulės voniomis ar kirpyklos procedūromis, leidžiant minkštoms rankoms pasirūpinti savo kūnu.
Tekstas pirmą kartą publikuotas žurnale „Aš ir psichologija“ 2014 m. liepos mėn. numeryje.
rasymopraktika.com 