Gyvenimas

Apie namus

Anksčiau man labai patikdavo interjero žurnalai. Vartydama juos stebėdavausi: „Matai, kaip gražiai žmonės gyvena…“. Tačiau ilgainiui mano meilė šaltiems būstų atvaizdams išblėso. Dabar labiau patinka namai – su jų kvapais, šviesa ir gyventojais. Viena mano draugė dešimt metų gyveno Madagaskare. Priešingai įsivaizdavimui, jos namai nėra dekoruoti „afrikietiško“ stiliaus puošmenomis, gal kampe mėtosi koks būgnas ir tiek. Tačiau tuose namuose gausybė daiktų. „Buvome labai neturtingi, todėl vis dar viską kaupiu…“ – ramiai paaiškina draugė.

Minutei įsivaizduokite, kad jūsų namų svetainė – tai scenos dekoracija. Ką matote? Koks tai kambarys? Ką jo gyventojai labiausiai mėgsta veikti? Ir kokie tie gyventojai? Jei tai būtų visai svetimi žmonės, kaip juos apibūdintumėte?

Įdėmiam stebėtojui namai parodo daugiau, nei pašnekovas nori atskleisti. Kita vertus, kurdami savo namus juos dekoruojame taip, kad jaustumėmės kuo geriau. Todėl apsistatome asmeninę vertę turinčiais daiktais, nusidažome sienas ta spalva, kuri mums patinka ir įsigyjame savo poreikį ir skonius atitinkančius baldus. Asmeniškumo asmeninėje erdvėje neišvengsi. Ir, ar to reikia?

Šnipas miegamajame

1942-aisiais, netrukus po to, kai JAV įsijungė į antrąjį pasaulinį karą, vyriausybės Strateginių paslaugų tarnyba pradėjo vykdyti programą, skirtą nustatyti tinkamus kandidatus dirbti už priešo linijos. Vienas iš pasirinkimo kriterijų buvo Asmeninių daiktų testo, kuriame kandidatai turėjo spręsti apie žmogų pagal tai, kokius daiktus šis paliko savo miegamajame, rezultatas.

Psichologas Samas Goslingas, knygos „Šnipas: Ką jūsų daiktai sako apie jus“ (Vaga, 2008), autorius su kolegomis atliko eksperimentą – paprašė tiriamųjų įvertinti asmenines žmonių erdves. Tyrimui buvo pasirinkta darbo vieta ir miegamasis. Buvo siekiama nustatyti, kiek asmeninės žmogaus erdvės atspindi vieną iš penkių asmenybės bruožų: ekstraversiją, sąmoningumą, nuoširdumą, emocinį stabilumą ir atvirumą naujovėms.

Tyrimai parodė, kad pagal asmeninę erdvę stebėtojai beveik neklysdami gali nustatyti, ar esate ekstravetiškas ir ar esate sąmoningas. Atvirumas naujovėms – taip pat ne koks nors slaptas bruožas. Ekstravertiškų žmonių, linkusių į bendravimą asmeninės erdvės yra spalvingos, linksmos, šiek tiek netvarkingos, jose netradiciškai išnaudojamas plotas. Sąmoningi žmonės palaiko tvarką, gerai išnaudoja erdvę, jų gyvenami plotai švarūs, viskas gražiai išdėliota. Atvirų patirčiai žmonių asmeninės erdvės yra išskirtinio išplanavimo, jose daug žurnalų, knygos stebina ne tiek gausa, kiek įvairove. Kitas dvi didžiojo penketuko savybes – nuoširdumą ir emocinį stabilumą – iššnipinėti sunku. Nuoširdumo daiktiniai „įrodymai“ panašūs į ekstraversijos, o emocinį stabilumą bandome pasąmoningai išskaityti iš tokių sunkiai apčiuopiamų savybių kaip apšvietimas ir kvapas.

Daiktiniai gyvenimo įrodymai

Beje, daiktai, kaip ir drabužiai, atskleidžia ne tik tai, kas esame, bet ir tai, kokie norime atrodyti kitiems. Lengviausias būdas padaryti intelektualaus žmogaus įspūdį – prikrauti savo lentynas neskaitomų knygų, pomėgį keliauti ir finansines galimybes tą daryti atskleis gausūs egzotinių šalių suvenyrai, o meno kolekcija ant sienų pademonstruos jūsų rafinuotą skonį.

„Šneka“ ne tik daiktai, bet ir jų padėtis. Jei šeimos nuotraukos nukištos tolimiausiame, sunkiai matomame kampe, gali kilti įtarimas, kad kažko gėdijatės, vazos suskilusiu kampu demonstravimas atviroje lentynoje rodo jos sentimentalią vertę jums, o vienas ant kito lipantys atostogų suvenyrai – kad perkate juos ne dėl vertės, o dėl to, kad norite kuo ilgiau išlaikyti nerūpestingą nuotaiką.

Daiktai nėra tik daiktai. Kiekvieną iš jų įsigyjame dėl kokios nors priežasties, kiekvienas iš jų primena tam tikrą etapą ar asmenybės savybę, kurią norisi pabrėžti, prisiminti, išlaikyti. Žmonėms, kurie gyvena ne savo šalyje, baldas ar daiktas iš gimtųjų namų tarsi padeda išlaikyti ryšį su savo šaknimis. Iškeliavusi keleriems metams gyventi į Škotiją išsivežiau savo mylimiausią puodelį. Rytais gerdama kavą iš jo jausdavausi truputį labiau namuose.

Asmenybės pratęsimas

Londono Metropolitano universitete dirbantis aplinkos psichologas Simonas Moore‘as teigia, kad namai yra esminis faktorius mūsų gerai savijautai ir saviraiškai. Kiekvienas privalo turėti privačią teritoriją, kurioje gali elgtis, kaip nori.

Tam, kad namas taptų namais, jis turi atspindėti tai, kas esate, ir kuo gyvenate. Jei pasinaudojote patarimu ir prikrovėte savo lentynas intelektualių neskaitomų knygų – teks jas iškrauti. Nebūsite laimingi, jei jums pasiūlyta madinga interjero spalva atrodys per niūri, o naujausias garsaus dailininko darbas ne džiugins, o erzins. Vieni žmonės linkę reaguoti į regimuosius stimulus – juos erzins netvarka ir nederantys interjero elementai. Kiti jautresni šviesai, kvapams ir garsams. Įsiklausykite į save ir suprasite, kokį poveikį jums daro aplinka. Jei mėgstate gamtą, neuždenkite lango į sodą sunkiomis užuolaidomis, kad ir kokios gražios jos būtų, jei negalite pakęsti pašalinių garsų, o gyvenate daugiabutyje, pasirūpinkite gera garso izoliacija.

Gyvenimas eina, namai – keičiasi

S. Mooras primena, kad asmenybė laikui bėgant keičiasi. Keičiasi gyvenimo aplinkybės, pomėgiai, prioritetai. Namai – gyva erdvė, joje turi atsispindėti mūsų gyvenimas. Todėl kartas nuo karto verta perstatyti baldus, pakeisti spalvas. „Žmonės lengvai pasiduoda rutinai – jie turi mėgstamą kėdę, miega savo lovos pusėje, sėdi savo vietoje prie stalo ir ant sofos. Kartais gerai šiuos dalykus pakeisti, kad jie netaptų įpročiu“, – teigia psichologas.

Beje, tas pats galioja ir daiktams. Jei jau prikaupėte kritinę masę suvenyrų, mielų niekučių, tinkamų tik grybauti drabužių ir rankinukų, kurie galbūt kada nors ateis į madą, laikas išsivalyti ir padaryti erdvės savo naujam gyvenimui. Britė interjero dizainerė Naomi Cleaver siūlo pažvelgti į savo daiktus, kaip į kolekciją, kuri atspindi jus. Ji liepia padalinti savo daiktus į tuos, kurie jums patinka ir į tuos, kurie nepatinka, bet yra reikalingi. O tada – atsikratyti visko, kas jums nepatinka. Dizainerė teigia, kad apsupti vien jums patinkančių daiktų pasijusite daug geriau. Tačiau, ar išdrįsite?..

Sienos, kurios padeda

Šefilde, Didžiojoje Britanijoje buvo atlikti tyrimai, kaip ligoninės aplinka veikia ligonių sveikimą. Tie patys žmonės iš pradžių buvo gydomi senos statybos, o vėliau – renovuotose ligoninėse. Buvo nustatyta, kad atnaujintoje aplinkoje ligoniai sveiko daug greičiau ir buvo laimingesni. Pagrindinės jų pasitenkinimo priežastys buvo susijusios ne su interjero spalvomis, patalpų temperatūra ir kitais išoriniais dalykais, o su tuo, kad renovuotoje ligoninėje ligoniai galėjo susimažinti televizoriaus garsą, atsitverti nuo kitų, jei nesinori bendravimo, ir panašiai kontroliuoti aplinką. Tai yra – būti labiau namuose.

Aplinka gydo. Išmoningai sukurtas interjeras gali tapti magiška vieta, padedančia ugdyti tas savybes, kurių trūksta, slopinti tas, kurių išvešėjimas trukdo gyventi, ir pasiekti dvasinės pusiausvyros. Štai britų architektas Arthuras Prudentas siūlo kuriant sau namus atkreipti dėmesį ne į tas savybes, kurias aiškiai savyje atpažįstame, ir žinome, bet į tas, kurias norėtume skatinti. Pavyzdžiui, jei esate drovus, nelinkęs bendrauti žmogus, tikriausiai didelę erdvę suskirstysite į daug mažų kambariukų, kuriuose kiekvienas šeimos narys galės pasislėpt ir užsiimti savais reikalais. Na, o jei savo gyvenimo neįsivaizuojate be triukšmingų vakarėlių ir geriausiai jaučiatės dėmesio centre, tikriausiai sukursite sau erdvę, kurioje šioms savybėms bus lengva atsiskleisti.

O kas, jei drovuolis, pasilikęs sau privačią erdvę dėl saugumo, įsirengtų svetainę, kurioje, norui užėjus, tilptų krūva žmonių? Arba padalintų erdvę ne sienomis, o dalinėmis pertvaromis, kad šeimos nariai galėtų būti ir kartu, ir atskirai? Argi tokie namai neatvertų širdies bendravimui? Ekstravertas, įsirengęs sau privačią, niekam nematomą erdvę joje galėtų pailsėti nuo būtinybės visada „atrodyti“ ir „būti“.

Savi namai

Vaikystėje, eidama vakare namo, visada žiūrėdavau į daugiabučių langus. Geltona šviesa apšviestos kitų žmonių virtuvės blokiniuose namuose mane viliojo įsivaizduojama šiluma ir jaukumu. Neprisimenu, kada nustojau taip daryti. Turbūt panašiu metu, kai supratau, kad galiu susikurti sau namus bet kur, kur beįsikurčiau.

 KĄ IŠDUODA JŪSŲ DARBO VIETA?

Asmeniškų daiktų gausa rodo, kad žymite savo teritoriją – įmonėje jaučiatės pakankamai saugiai. Be to, tyrimai teigia, kad darbuotojai, linkę personalizuoti savo darbo vietą, yra labiau linkę į bendrystę ir jiems reikia mažiau privatumo.

Kambarinės gėlės rodo, kad tapatinatės su darbo vieta ir ketinate joje pabūti.

Tuščias darbo stalas rodo, kad nesate įsitraukęs į darbą, arba manote, jog čia esate tik laikinai.

Sausainių, saldainių dubuo rodo polinkį bendrauti. Žmogus, nelinkęs bendrauti, nedės ant savo stalo daiktų, kurie pritraukia kitus žmones.

Gausybė lipnių popierėlių su pastabomis – esate apkrautas darbu, arba tiesiog su juo nesusitvarkote.

Šeimos nuotraukos. Vienareikšmio paaiškinimo nėra. Jeigu šeimos nuotrauka atsukta taip, kad gerai matytųsi kitiems, norite jiems parodyti, kokią puikią turite šeimą. Šeimos nuotrauka, padėta toje vietoje, kur geriausiai matosi jums, rodo, kokie svarbūs jums šie žmonės, ir kaip vertinate jų palaikymą.

KAIP „PASIGYDYTI“ NAMAIS

  •  Architektas Chrisas Travisas siūlo kurti sau tokius namus, kuriuose galėtume patenkinti savo giliausiai įsišaknijusius psichologinius poreikius. Pavyzdžiui, vienai klientei, kuriai vaikystėje patikdavo sėdėti suaugusiųjų kėdėje ir tabaluoti kojomis, jis sukūrė virtuvės bufetą su aukštomis kėdėmis, kad sėdėdama ji galėtų tabaluoti kojomis.
  • Psichologas Barrie Gunteris teigia, kad atitinkamai įkurti namai gali pakesti jų šeimininko charakterį. Pavyzdžiui, introvertams jis siūlo į interjerą įnešti šiek tiek chaoso ir asimetrijos – balduose, sienų apmušaluose, interjero detalėse ir jų ornamentuose.
  •  Interjero psichologas Charles Rice‘as ragina atkreipti dėmesį į simbolinę interjero objektų prasmę. Pavyzdžiui, židinys moderniam žmogui siejasi su tradicija pasakoti istorijas sėdint prie ugnies. Nors ši židinio funkcija jau seniai išnykusi, simbolinė židinio prasmė padeda susiliesti su tradicijomis ir paveldu. Kas iš jūsų interjero daiktų pasakoja istoriją, senesnę, nei jie patys?

Tekstas pirmą kartą publikuotas žurnale „Laima“ 2013 m. spalio mėn. numeryje.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s