Kodėl verta turėti vaikų?

Kai redaktorė paprašė parašyti straipsnį apie tai, kodėl verta turėti vaikų, sutrikau. Esu bevaikė, netekėjusi, artėju link 40-mečio. Pasakyti, kodėl verta gimdyti vaikus, remdamasi savo patirtimi, negaliu, pasakyti, kad vaikų turėti neverta, nes aš jų neturiu ir visai gerai gyvenu – neteisinga. Tačiau parašyti sutikau – visada sutinku, jei tema man atrodo įdomi. Ir dariau tai, ką visada darau – kalbėjausi.

 1 PRIEŽASTIS

„Visuotinai priimta tiesa, kad motinos meilė yra besąlyginė, tačiau niekas nekalba apie besąlyginę vaikų meilę tėvams. Tokios meilės, kokią patyriau iš vaikų, niekas daugiau negali duoti“, – sako Jurgita. Aš ja tikiu. Psichologinių knygų ir šio žurnalo straipsnių autoriai nenuilsdami pasakoja apie išskirtinį motinos ir vaiko ryšį, kuris yra ne tik būtinas psichologiniam vaiko vystymuisi, bet ir nepaprastai apdovanojantis.

Tam, kad patirtum meilę. Čia galėčiau ir sustoti – šios priežasties pakanka tam, kad klausimas „ar ir kodėl verta?“ netektų prasmės. Tačiau apklausą tęsiu.

2 PRIEŽASTIS

„Pirmojo sūnaus sulaukiau netikėtai, antrąjį planavome. Kai jau turi vaikų, labai aišku dėl ko verta jų turėti; man vaikai įprasmina gyvenimą. Be to, turėdama vaikų, gali nesijausdama nesmagiai žiūrėti vaikiškus spektaklius ir filmus, žaisti“, – sako Rasa.

Tam, kad prisimintum, ką reiškia būti vaiku. Kūrybiškumas, spontaniškumas, atvirumas pasauliui, imlumas įspūdžiams – visas šias savybes turime būdami vaikais. Aišku, kad jos niekur nedingsta, bet juk kasdieniame gyvenime ne visada atsiranda progų jas parodyti. Gerai, jei tavo darbas kūrybinis, o jeigu ne? O jeigu visą dieną praleidi susitikimuose, svarstant kontraktus ir žaidžiant galios žaidimus?

„Koks trisdešimt penkerių metų vyras sėstųsi ant smėlio krūvos ir atsidėjęs žaistų? Mažesnis vaikas duoda mums galimybę visiškai patenkinti mūsų vaikiškas puses. Ne visuomet maži vaikai labiausiai mėgsta žaisti smėlio krūvoje, o ką jau kalbėti apie vėlesnius žaidimus su automobiliais, geležinkeliais, lėlių viryklėmis, bet tai dažnai daro jų tėvai“, – rašo psichoterapeutė Verena Kast knygoje „Prarasti ir atrasti save“. (Tiesa, vėliau autorė pasakoja apie tai, kad paauglystė tėvams atgaivina neigiamus prisiminimus, tačiau klausimas skambėjo: „Kodėl verta turėti vaikų“, nenukrypsiu nuo temos.)

3 PRIEŽASTIS

„Dukros susilaukėme planuotai – nusprendėme, kad laikas turėti vaikų, kad esame pakankamai subrendę. Kodėl? Nes turime sąlygas auginti vaiką, nes esame kartu, nes norime šeimos. Aišku, visko, ką atneš vaiko gimimas tikrai nesitikėjau“, – sako Tomas.

Dėl savirealizacijos. Ir aš visai ne apie tai, jog vaikas neretai tampa priemone išpildyti neišsipildžiusias svajones. Greičiau jau apie tai, kad vaiko gimimas – tai patirtis, kuri subrandina, kuri leidžia patirti naujas savo asmenybės puses. Galiausiai išbandyti visiškai naują mamos ir tėčio vaidmenį.

JAV sociologai, atlikę giluminius interviu su 25 jaunų porų, išskyrė keletą aspektų, kuriais tėvystė praturtina gyvenimą. Vaikai įkvepia didesniems siekiams, suteikia galimybę atrasti naują identitetą, parodo naujus kelius. Be to, vaikai padeda atstatyti nutrūkusius ryšius su giminaičiais, atrasti naujas emocines spalvas santykiuose su artimaisiais. Vaikas – tai tavo gyvenimo liudininkas, jis įpareigoja ir priverčia perkainoti turimas vertybes.

O KODĖL KLAUSI?

„Koks įdomus klausimas…“, – lyg susitarę stebėjosi pašnekovai. Vaikų turintieji tokio klausimo nesupranta, jie priėmė sprendimą ir niekada jo nesigailėjo. Svarstantieji dėliojasi „už“ ir „prieš“.

Vertybinė visuomenės sankloda keičiasi – jei mūsų tėvams klausimas „ar verta turėti vaikų?“ neiškildavo beveik niekada, šiandieninėje visuomenėje jis tampa vis dažnesnis. Tampame vis didesni individualistai, labiau nei kas kitas mums rūpi save realizuoti – per pomėgius, karjerą socialinius ryšius. Tyrimų čia necituosiu, nes pokyčiai matyti plika akimi.

Turime daug laisvių – gyvename kartu su žmogumi, kurį pasirenkame, tuokiamės iš meilės, susilaukiame vaikų, nes jie yra natūralus dviejų žmonių sąjungos pratęsimas. O tada… bum!

Tarp kitko, mano aukščiau minėtas tyrimas buvo atliktas kaip pozityvi atsvara daugybei tėvystės problemas įvardijančių mokslinių straipsnių. Vaikas – tai santykių išbandymas. Pasikeičia santykių dinamika – mama atranda naują mylimąjį (kūdikį), tėvas lieka nuošalyje, mama sėdi namuose, tėvas jaučia spaudimą uždirbti pinigus (arba atvirkščiai), nuovargis, bemiegės naktys…

„Sunkiausia vadinamosioms veidrodinėms poroms – aistringoms, mylinčioms, pasinėrusioms į abipusį narcisizmą“, – sako psichoterapeutas Serge‘as Hefezas. Tokio tipo poroms reikia persiorientuoti iš santykio, kuris paremtas dviejų žmonių vienas kito dievinimu, į tokį, kuriame jie tampa vienu – tėvais.

AR VERTA KEISTIS?

 Kai klausi „kodėl verta turėti vaikų?“ iš tikrųjų nori sužinoti: kaip aš pasikeisiu, jei susilauksiu vaikų? Kaip pasikeis mano gyvenimas? Ar bus labai sunku? Ar aš sugebėsiu?

Tam tikra prasme, klausimas netikras – tai nerimo išraiška, tikintis, kad egzistuoja priežastys gyvybei kurti. Tačiau literatūroje radau kitokių – tikrų – klausimų, kurių verta savęs paklausti, svarstant apie vaikus, juos pateikiu prie šio straipsnio. O šiaip, paprastai sakant, tik tarp mūsų – verta. „Kodėl“ neegzistuoja.

5 klausimai, kurių verta savęs paklausti planuojant vaikus

Kaip atrodo mano ideali šeima? Jūs norite trijų vaikų, jūsų vyras – tik vieno. Jūsų vaizduotėje – namas su terasa ir išplėstinės šeimos pietumis, jūsų vyras tikisi, kad išlaikysite užimtą socialinį gyvenimą. Elizabeth Martyn, knygos „Kūdikio šokas!“ autorė, teigia, kad klausimą: „Ar norime turėti vaikų?“ turėtų sekti kitas: „Kaip įsivaizduojame savo gyvenimą?“

Ar gerai jausiuosiu prašydama pinigų iš savo partnerio? Klausimą galima skirti ir vyrams, juk šiandien ir jie gali pasirinkti likti namuose auginti kūdikį. Pingai ir seksas – dvi dažniausios skyrybų priežastys. „Kai abu uždirbate, abu jaučiatės lygūs, priimdami sprendimus. Kai uždirba tik vienas – šis santykis išsiderina“, – sako E. Martyn. Ji pataria registruoti išlaidas, skaičiuoti biudžetą. Tai – palengvinimas imti šnekėtis sudėtinga finansų tema.

Kiek esu linkusi rūpintis savimi? Kiek jums svarbus savo poreikių tenkinimas? Ar negavusi tylos, ramybės, pusvalandžio su knyga, vakaro su draugais jaučiatės nepelnytai nuskriausta? Dėl vaiko reikės atidėti kai kuriuos savo poreikius. Tiesa, E. Martyr pataria savęs pernelyg „neplakti“ už savanaudiškumą. Juk ir vaikų turime, kad patenkintume savo poreikius ir tai visai nėra blogas dalykas.

Kiek stiprūs mūsų santykiai? Visiems žinoma tiesa, kad vaikai santykių problemų neišsprendžia. Jie tik jas paaštrina. Psichologai pataria išspręsti problemas iki susilaukiant vaikų, porų terapija – tinkamas būdas atskleisti tarpusavio santykio dinamiką, subręsti. Vaikas turėtų gimti dviejų suaugusių žmonių šeimoje (deja, taip atsitinka ne visada).

Kas galės man padėti? Šis klausimas ypač svarbus vienišoms mamoms. Neretai galvojama, kad padės tėvai, tačiau su jais tai visiškai nederinama. Kad ir kaip būtų keista, tėvai turi savo gyvenimus, todėl svarbu pasirūpinti didele „paramos grupe“.

Tekstas pirmą kartą publikuotas žurnale „Aš ir psichologija“ 2015 m. birželio mėn. numeryje.