Apie mokslą

Kaip miręs karalius miestui uždirbo dešimtis milijonų

Dažnam praeiviui žodis „universitetas“ tikriausiai siejasi su įgytu išsilavinimu ar studentiškų dienų prisiminimais. Mažai rastume tokių, kurie aukštojo mokslo įstaigą įvardytų kaip ekonomikos katalizatorių, galintį atnešti ne tik garbę ir „universitetinio miesto“ statusą, tačiau ir nemažus pinigus.

60 milijonų svarų – apytikriai tiek pelno susižėrė Jungtinės Karalystės Lesterio miestas per trejus metus nuo karaliaus Ričardo III palaikų atradimo po miestui priklausančia stovėjimo aikštele, iki jo perlaidojimo Lesterio katedroje ir naujo muziejaus, skirto karaliui, atidarymo. Šio atradimo centre – Lesterio universitetas (the University of Leicester). Ne tik todėl, kad universiteto archeologai atliko kasinėjimus, o genetikai – DNR tyrimus, bet ir dėl to, kad žinios apie Ričardo III atradimą buvo kuriamos ir į visą pasaulį pasklido iš universiteto Naujienų centro.

Kauno technologijos universiteto (KTU) institucinį vertinimą atlikusi tarptautinių ekspertų komanda, kaip vieną iš prioritetinių vystymo sričių nurodė universiteto komunikaciją. Žinios apie mokslo laimėjimus, studijų galimybes bei universiteto įsitraukimą į miesto bei šalies raidą ekspertų vertinamos kaip ypač svarbios universiteto įvaizdžiui.

KTU Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė Ornela Ramašauskaitė teigia, jog kokybiška, nuosekli ir visą universiteto veiklų panoramą atspindinti komunikacija yra ne tik atvirumo požymis, bet ir savotiška atskaitomybės visuomenei forma.

„Pastebime, kad kyla ne tik aukštųjų mokyklų žinių komunikavimo kultūra, bet ir visuomenės smalsumas turiniui, domėjimasis „gerosiomis naujienomis“. Populiarieji žiniasklaidos kanalai, anksčiau pataikavę masiniam skaitytojui, pradeda mus (universitetą) laikyti savo partneriais. Akivaizdu, kad šis „užburtas trikampis“ išlaisvėjo dėl visų „dalyvių“ mąstymo pokyčių“, – teigia O. Ramašauskaitė.

Kurti dialogą su visuomene

Lesterio universiteto Žiniasklaidos skyriaus vadovo Atherio Mirza‘os nuomone, be komunikacijos universitetai taptų atskirtomis nuo visuomenės salomis, veikiančiomis nežinia ką, nežinia kodėl.

„Kadangi esame iš dalies finansuojami valstybės (t. y. mokesčių mokėtojų), mes privalome rodyti visuomenei, kad esame naudingi: pasakojame apie universitete atliekamus tyrimus, organizuojame renginius, kviesdami visuomenę įsitraukti“, – teigia A. Mirza.

Ričardo III istorijoje nuo pat pradžių dalyvavęs A. Mirza sako, kad naujienas rašančių žmonių darbas yra dialogo su visuomene palaikymas: „Mes kuriame pasakojimą apie universitetą. Tai – turinys, tam tikra struktūra, nuo kurios atsispirdami už universitetą gali kalbėti įvairūs jo ambasadoriai – universiteto valdžia ir į konferencijas važiuojantys mokslininkai, studentai ir akademikai“.

Žmonėms reikia jaudinančių istorijų

Žinia apie neįgalų karalių, kuris žuvo mūšyje ir daugiau nei 500 metų laukė kol bus atrastas, pasiekė apie 400 milijonus žmonių visame pasaulyje. Nuotraukos, kuriose tyrėjai, mokslininkai ir viešųjų ryšių atstovai nufotografuoti universiteto logotipo fone (800 spaudos konferencijoje dalyvavusių žiniasklaidos atstovų darbo rezultatas) pasiekė Nepalą ir Gvatemalą, Australiją ir Lietuvą. Britų žiniasklaidos lyderis „The Guardian“ Ričardo III atradimą pavadino viena iš geriausiųjų universitetinių viešųjų ryšių akcijų.

Įdomi žinia – gera prekė

„Įdomi žinia – tvirta valiuta žiniasklaidoje. Jeigu istorija gera, ji turės atgarsį visuomenėje, žmonėms reikia jaudinančių istorijų“, – šypsosi A. Mirza.

Pasak jo, daugiausia susidomėjimo sulaukia žinios apie mediciną bei fizinius mokslus, kadangi šiose srityse nuolatos vyksta atradimai. A. Mirzos teigimu, šias istorijas visada gali „parduoti“, nes jos visada susijusios su nauju produktu, nauju atradimu, nauju požiūriu.

Lesterio universiteto Žiniasklaidos skyriaus vadovo teigimu, Jungtinėje Karalystėje egzistuoja visa mokslo komunikavimo industrija: dirba mokslui pasišventę žurnalistai, kurie netgi yra pasiskirstę atskiromis tematikomis.

„Buvo laikai, kai mokslas buvo atitrūkęs nuo realybės, sunkiai suprantamas. Šiandien apie jį kalbama ne moksliniais terminais, o žmonių kalba, žiniasklaida noriai viešina su mokslo atradimais susijusias žinias“ – teigia A. Mirza.

Mokslas gali būti įdomus

Nors Lietuvoje dar neįprasta į universitetus žiūrėti, kaip į žinių generavimo centrus, situacija keičiasi.

„KTU Santakos slėnio atidarymo ir jo veiklos komunikacija pasiekė visas svarbiausias žiniasklaidos priemones, temos ir turinio kokybė (mokslo žinutės „išvertimas“ į žmonių kalbą) tarsi atrado Lietuvą iš naujo: tiek medijai, tiek skaitytojams“, – sako O. Ramašauskaitė.

Pasak jos, viešinami KTU tyrėjų pasiekimai, mokslo komercializavimo įtaka kasdieniam gyvenimui ar ateities sprendimams kelia visuomenės didžiavimąsi savo šalimi, jaučiamas didėjantis mokslininko – tikrojo elito nario – karjeros prestižas.

KTU Rinkodaros ir komunikacijos direktorės teigimu, patraukliai pateikiamos mokslo žinutės tampa nauja aktyviai sekama interesų sritimi, net mada. Universitetas be patetikos sako: „Tai ne mokslinė fantastika. KTU“, ir visuomenė tam randa įrodymų žiniasklaidos priemonėse.

Pasak jos, Lietuvos universitetai ne tik tampa labiau matomi viešojoje erdvėje, tačiau skiria ir daugiau dėmesio savo įvaizdžiui bei žinutei, kuri juo transliuojama.

„KTU įvaizdis formuojamas pagal universiteto strateginius tikslus: atitinkamai valdomas rinkodaros turinys, parenkama vizualinė komunikacija, nusistatomos viešinimo gairės. Neatsitiktinai rinkodaros ir komunikacijos veiklų rezultatai įvertinami tarptautinių komisijų apdovanojimuose, reputacijos tyrimų duomenys atliepia tai, ko siekiama“, – teigia O. Ramašauskaitė.

Jos manymu, nuosekliai dirbamas universitetas susigrąžina pažangiausio visuomenės dalyvio įvaizdį. Jau galima pradėti planuoti stambius viešųjų ryšių projektus, galvoti apie aukštųjų mokyklų reikšmės regionui išnaudojimą, akademinio miesto įvaizdžio formavimą.

Universitetas miestui – ne tik garbė, bet ir pinigai

Britų ekonomistai paskaičiavo, kad karaliaus Ričardo III atradimas į miestą pritraukė daugiau nei 600 tūkst. papildomų lankytojų (vien atvykusiųjų į perlaidojimo ceremoniją Lesterio katedroje skaičius viršijo 20 tūkst.), sukūrė apie tūkstantį naujų darbo vietų. Paaugo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų verslas.

„Universitetas turi didžiulį ekonominį poveikį miestui. „Nacionalinis kosmoso tyrimų centras“, Ričardo III lankytojų centras yra tik du pavyzdžiai, kaip, pirmuoju atveju, idėja, iškelta universiteto fizikų, antruoju – mūsų atradimas – tapo lankytinomis vietomis, pritraukiančiomis tūkstančius žmonių kasmet“, – teigia A. Mirza.

Universitetas kuria miesto bendruomenę

Mūšyje žuvusio karaliaus palaikų paiešką inspiravo škotų scenaristė, kuri įtikino universiteto architektus imtis kasinėjimų. Karaliaus palaikų perlaidojimui iš privačių fondų buvo surinkta 2,5 milijonai svarų, atlikta 8 tūkstančiai valandų savanoriško darbo.

Ekspertų nuomone, tiek karaliaus Ričardo III atradimo, tiek „Nacionalinio kosmoso tyrimų centro“ įkūrimo projektai buvo ypač sėkmingi dėl to, kad juos įgyvendinant vienodai aktyviai veikė visos pusės: tiek universitetas, tiek miesto valdžia, tiek ir pati visuomenė.

„Universitetų komunikacijos suaktyvėjimas ugdo visuomenės imlumą kokybiškam turiniui, didina pasitikėjimą aukštosiomis mokyklomis, jų veiklos suvokimą. Visa tai, kartu su tvirtėjančia valstybe, prisideda prie pilietiškumo aktyvėjimo, žinių visuomenės kūrimosi“, – įsitikinusi O. Ramašauskaitė.

Pasak jos, įrodymai akivaizdūs: miestiečiai įtraukiami ar patys inicijuoja urbanistikos, socialinės geografijos projektus, populiarėja savanorystė. Universitetų viešieji ryšiai tampa reikšmingu katalizatoriumi sužadinančiu smalsumą veiksmui, atveriančiu žinių ekonomikos vertes visuomenei.

Tekstas pirmą kartą publikuotas Kauno technologijos universiteto tinklalapyje http://www.ktu.edu 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s