Moterizmas

(Ne)paviršutiniškas grožis

Grožis pervertinamas, grožis – tai moters ginklas, grožis – tai visuomenės būdas supančioti moterį, grožis atveria duris, ir slypi žiūrinčiojo akyse… Grožio industrija yra vienintelė, kuri išlieka stabili, kad ir kokios ekonominės krizės krėstų pasaulį. Grožio standartai kinta, ir vis dėlto kiekvienas pasakytų, kad Keira Knightley gražesnė, už, pavyzdžiui, mane.

Kai gyvenau Didžiojoje Britanijoje, labiausiai nuo aplinkinių skyriausi tuo, kad nelyginau plaukų. Dėvėjau „golfus“ ir apdribusius megztinius, o akių pieštuku naudotis tingėjau. Kurį laiką. „Tu šitą daiktą pirkai namuose?“ – paklausė draugė. Kai prisipažinau, kad taip, ji palinksėjo, atseit, taip ir supratusi. Paskui paaiškino, kad labai neįprasta uždengti tiek daug savo kūno, o turėdama gražias kojas turėčiau dėvėti trumpus sijonus. (Mano draugei, beje, 50. Ji geriausiai jaučiasi kai būna apsirengusi ryškiai rožine spalva, o iškirptė atidengia gausius privalumus.) „Privalai išryškinti savo privalumus“ – šūkis, kuriuo (gal kiek ir per daug paraidžiui) vadovaujasi kiekviena penktadienio vakarą į pabą keliaujanti mergina. Ilgiau pagyvenusi tarp britų išmokau būti panašesnė į jų moteris. Išsilyginau plaukus. Į šiukšlyną iškeliavo apdribę megztiniai, pasisveikinau su aptemptais džinsais ir marškinėliais, atradau skaistalus. Įdomiausia, kad man pradėjo patikti rūpintis savo išvaizda, ir, svarbiausia, aš pradėjau labiau patikti – ir sau, ir kitiems. Išorinės permainos paskatina vidines, o vidinės permainos pakeičia išvaizdą. Tai tiek to grožio paviršutiniškumo.

„Aukso pjūvis“ veide

Visi tyrimai, kuriuos žemiau aprašysiu, grožį (patrauklumą) pateikia kaip duotybę. Pavyzdžiui: „tiriamiesiems buvo išdalintos gražių ir vidutiniškai gražių žmonių nuotraukos“, arba: „tiriamieji į gražių žmonių nuotraukas žiūrėjo ilgiau“… Šalti faktai konstatuoja tiesą – kad ir kaip humaniška būtų sakyti, kad visi žmonės savaip gražūs, vieni yra tiesiog gražesni už kitus. Ir apie tuos pirmuosius dažniausiai sakoma, kad jiems geriau sekasi karjera, jie greičiau susiporuoja ir greičiau susiranda draugų, jiems kiti žmonės palankesni, todėl gražūs žmonės neretai ir patys būna malonūs.

Norint nustatyti, ar veidas patrauklus, galima išmatuoti jo simetriškumą. Štai, pavyzdžiui, biostatikos profesorė Kendra Schmid teigia, kad egzistuoja tam tikras „tobulo“ veido matmuo. Mokslininkė, remdamasi 29 skirtingų rodiklių metodika, gali nustatyti kiekvieno žmogaus veido patrauklumą skalėje nuo 1 iki 10. Žinote, kieno veidas vertas 9,3? Brado Pitto. Dauguma mirtingųjų pagal šią skalę surenka 4-6 taškus. Vadinasi, grožis yra objektyvus. Bent jau šia, pačia paprasčiausia, prasme.

Vienas standartas visoms moterims

Tačiau, kai kalbame apie „grožio standartus“, šalia evoliucinio atsiranda ir socialinis, ir rasinis aspektas. Sąvoka tampa daug sudėtingesnė. Sociologė Maxine Leed Craig 2006-aisiais rašė, kad nuo seno vyravę grožio standartai – liekna figūra, maža nosis, šviesi oda ir ilgi tiesūs plaukai, atspindi viduriniosios klasės baltaodės moters idealą. Taigi, afrikiečių ar, pavyzdžiui, puertorikiečių kilmės moteris yra negraži, nes per daug skiriasi nuo idealo.

Ir nors globalizacija įsibėgėja, o tamsiaodės vaikštinėja ir Laisvės alėjoje, nosies korekcijos operacija, siekiant ją padaryti kuo panašesnę į baltaodžių rasės modelių ir aktorių, kurių absoliuti dauguma vyrauja reklamose ir filmuose, yra vis populiaresnė tarp azijiečių kilmės moterų.

Šiuolaikinis korsetas

1968-aisiais JAV Atlantic City vyko grožio konkursas „Mis Amerika“. Konkursantės varžėsi salėje, o lauke „Moterų išsilaisvinimo“ lyga demonstratyviai naikino liemenėles, korsetus, dirbtines blakstienas ir kitus moterų „grožio vergovės“ atributus. Pikti liežuviai plaka, kad feminizmą sugalvojo tos, kurios tingėjo rūpintis savo išvaizda. Šiandien, postfeministiniame pasaulyje, korsetus pakeitė idealios figūros rėmai, į kuriuos tilpti padeda dieta, fitnesas ir plastinė chirurgija.

Moterų žurnaluose patarimai, kaip pabrėžti savo individualumą, pateikiami pakaitomis su mados kolekcijų nuotraukomis, kurias visas demonstruoja lieknos ir jaunos ilgaplaukės, o vyresnio amžiaus žvaigždės (Sharon Stone, Catherine Deneuve, Jane Fonda) reklamuoja kremą nuo raukšlių ir plaukų dažus. Grožio standartų neigimas ir vergiškas siekimas juos atitikti – kiekviena moteris savyje atpažins šią dilemą. M. L. Craig nuomone, ji – amžina. Nepaisant to, kad moterį grožio standartai varžo, grožis yra malonumo šaltinis.

Kito patrauklumas mažina mano galimybes

Amerikiečių psichologai atliko įdomų tyrimą. Tiriamiesiems – vyrams ir moterims – buvo pasakyta, kad jie turės įvertinti žmonių, norinčių naudotis pažinčių paslaugomis, sugebėjimą save pristatyti. Tiriamieji vertino kelias tos pačios lyties žmonių grupes, besiskiriančias patrauklumu ir sėkmingumu. Kiekvieno tiriamojo klausimyno pabaigoje buvo keletas asmeninio pobūdžio klausimų, kurie ir buvo slaptasis šio tyrimo tikslas. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip vyrai ir moterys vertina savo, kaip potencialaus partnerio galimybes, konkurencinėje aplinkoje.

Pasirodė, kad kai moterys stebėjo labai patrauklių moterų grupes, jos daug prasčiau vertino savo potencialias galimybes pažinčių sferoje. Sėkmingų moterų stebėjimas jokios įtakos neturėjo. Kita vertus, vyrai savo galimybes patikti moterims vertino menkiau po to, kai stebėjo įtakingus savo lyties atstovus, tačiau gražių vyrų stebėjimas jokios įtakos neturėjo. Beje, pranašesnių tos pačios lyties atstovų stebėjimas jokios įtakos savivertei neturi, veikia tik savo potencialių galimybių vertinimą.

Kodėl moterys suabejojo savo galimybėmis šalia kitų gražių moterų? Kodėl vyrai nusprendė, kad jų šansai patikti mažesni po to, kai susidūrė su sėkmingesniais kolegomis? Esmė tame, kad moterys ir vyrai gyvenimo partnerius renkasi, remdamiesi skirtingais kriterijais. Bent jau taip teigia evoliucionistai. Vyrams partnerės pasirinkimas stipriai priklauso nuo jos fizinės išvaizdos, o moterys linkusios rinktis vyrą pagal sugebėjimą dominuoti. Vyrai, žinodami moterų kriterijus, suvokia, kad jų galimybės patikti mažesnės, kai vienoje vietoje yra daugiau dominuojančių individų. Moterys supranta, kad joms dėl vyro dėmesio reikės kovoti stipriau, kai šalia yra daugiau gražuolių.

Prisimink gražų priešės veidą

Kad kova dėl grožio yra labiau moterų, nei vyrų reikalas, rodo ir kitas tyrimas . Juo buvo siekiama nustatyti, kokius veidus žmonės geriau prisimena – gražius, ar mažiau gražius. Pasirodė, kad tiek vyrai, tiek moterys geriau prisimena gražių moterų veidus. Gražių vyrų veidus tiriamieji prisiminė dar prasčiau nei vidutinio grožio.

Psichologai teigia, kad šis tyrimas patvirtina evoliucija grįsto vyrų ir moterų partnerio pasirinkimo kriterijus. Kadangi moterys nešioja palikuonį savo kūne ištisus 9 mėnesius, o jam gimus, turi juo santykinai ilgai rūpintis, kitaip kūdikis paprasčiausiai numirtų, ji ieško patikimo partnerio. Fizinė išvaizda ne tokia svarbi. Vyras renkasi partnerę pagal patrauklumą, nes grožis rodo sveikatą ir gerus genus, vadinasi – ir sveikus būsimus palikuonis. Taigi, vyrai atsimena gražias moteris, nes jos sužadina poravimosi instinktą. O kodėl moterys atkreipia dėmesį į kitas gražias moteris? Paprasta – konkuruodamos dėl poros, moterys įsimena stipriausias varžoves.

Siekimas pasiekti nepasiekiamą

Šiandien, kai medijų informacija labiau nei bet kada skverbiasi į kasdienybę, gražių žmonių nuotraukomis esame bombarduojami nuolatos – facebooke, naujienų portaluose, televizijoje, kine, prekybos centrų reklamose. Visus šiuos vaizdus suvokiame kaip savo realybės dalį ir pasąmoningai konkuruojame su nepasiekiamais, ir, dažnai, sintetiniais, idealais. 1999-aisiais psichologai, atlikę aukščiau minėtąjį galios ir grožio tyrimą retoriškai klausė, kaip jaučiasi žmonės, savo aplinkoje matydami tiek daug idealių žmonių? Manau, kiekviena moteris ne retoriškai atsakytų į šį klausimą – kova dėl grožio yra kasdienybė.

Ir vis dėlto, kaip dėl antrojo grožio aspekto – malonumo? Paprasčiausia būtų teigti, kad būti gražiai apsimoka – gauni partnerį ir visus su tuo susijusius malonumus. Tačiau tai – tik dalis tiesos. Ne veltui sakoma, kad grožis slypi giliau nei oda. Tyrimai rodo, kad moterys, kurių aukšta savivertė, ir savo sveikata, ir išvaizda rūpinasi labiau. Londono Karališkosios ligoninės Plastinės chirurgijos skyriaus psichologas mano, kad patrauklumas susijęs ne vien su išvaizda.

„Jeigu jūsų paprašyčiau nurodyti patį patraukliausią žmogų kambaryje, jūs parodysite į tą, kuris yra įdomiausias ir su kuriuo, jums atrodo, būtų smagu“, – teigia psichologas. Išvaizda ir dvasinė būsena taip tampriai susiję, kad juos atskirti būtų labai sudėtinga. Masažas, nauja šukuosena, drabužis ar kvepalai pakeičia ne tik išorę, bet ir savijautą. Tad gal nieko tokio retkarčiais pasimėgauti tokiomis transformacijomis?

Balansuojant ant lyno

Žinoma. Su saiku. Feministė rašytoja Linda Grant rašo: „Savo bute noriu pačios gražiausios sofos, kokią tik galiu rasti. Lygiai tas pats galioja drabužiams, šukuosenai ar makijažui. Sveikas protas prarandamas tada, kai noras atrodyti gerai nueina per toli“. Pusiausvyra – sveiko gyvenimo pagrindas, tačiau kas pasakys, kur paimti stebuklingą lazdelę, padedančią išlaikyti pusiausvyrą ant gyvenimo lyno?

Valgymo sutrikimai, traumuojanti plastinė chirurgija, vis ilgesnės valandos prie veidrodžio, siekimas bent jau išvaizda pamėgdžioti žymias gražuoles, jei jau negali turėti jų gyvenimo, unifikuoto grožio standarto siekimas (liekna ilgaplaukė blondinė) – akivaizdu, kad šie dalykai balansuoja ties „per toli“ riba. Tačiau, kaip su botulino injekcijomis, konservantų ir antioksidantų prisotintais kremais, riebalų nusiurbimu ir kitomis, jau kasdienybe tampančiomis, kovos dėl grožio priemonėmis? Vis populiarėjantis holistinis požiūris, kad kūnas ir siela yra viena, vis dėlto akcentuoja kūniškumą – kūną išpuošę, pamaitinę ir pamylėję pasieksime dvasinę ramybę. O kodėl ne atvirkščiai? Tačiau tai – jau kito straipsnio tema.

Straipsnis pirmą kartą publikuotas žurnale „Aš ir psichologija“ 2014 m. sausio-vasario mėn. numeryje.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s