Drąsa būti

Jei tu, kaip ir aš, aistringai pasineri į vieną sritį, užmiršdama visas kitas, tu, kaip ir aš, „sergi“ perfekcionizmu. Taip pat, kaip ir aš, nori pranokti visas savo vaikystės „geras“ mergaites. Tarp kitko – tai nieko gero.

Ievai 30. Ji turi gerą darbą, vaikiną, su kuriuo kartu gyvena kelerius metus, sveikus tėvus. Ievos bendradarbiai malonūs žmonės, ji su visais puikiai sutaria – kartu pietauja, o kartais pavakaroja po darbo. Neseniai viršinininkė užsiminė apie perspektyvą pakilti pareigose. Reikės truputį ilgiau pasėdėti darbe, vis dėlto – atsakomybė didesnė, tačiau ir atlyginimas visai kitoks.

Ieva turi ir mažą paslaptį – ji negali užmigti. Prasivarčiusi iki 3 valandos nakties ji keliasi ir eina šveisti vonios, arba sutvarko virtuvės spinteles, arba išvalo orkaitę: svarbu praleisti laiką naudingai. Tomis naktimis Ieva svajoja apie savo „tikrą“ gyvenimą – kuriame ji gyvena užmiestyje, augina vaikus ir avis ir spaudžia sūrį. Tas gyvenimas tuoj tuoj prasidės, reikia tik…

Gali būti, kad Ievą pažįsti. O gal Ievos problemoje matai save: laimingą ir švytinčią kitų akyse ir susigūžusią mergaitę viduje, kurios niekas nepažįsta. Galbūt tu, skirtingai nei Ieva, gerai miegi, tačiau negali atsikelti rytais, galbūt tau sunku susikaupti, o gal kartais užplūsta nenusakomas liūdesys. Tokiomis akimirkomis atrodo, kad gyvenimas plaukia pro šalį kaip peizažas už traukinio lango, o tu, nusipirkusi bilietą per klaidą, esi nešama neteisinga kryptimi.

Atrodytų – tai suvokus paprasta pakeisti. Galima pakeisti darbą, galima įgyti naują profesiją, galima išsikelti į kitą miestą ar net šalį, susirasti naujų draugų. Tačiau kelias į laisvę kupinas kliūčių. „Ką žmonės pasakys, kai tu…“ – jei užsimerksi, išgirsi savo mamos balsą.

1 kliūtis: „Suaugę žmonės taip nesielgia“

Kaip taip? Nenutraukia santykių, kai tau per trisdešimt ir vienintelė priežastis – per mažai meilės. Nekeičia perspektyvaus darbo į neaiškią „savo verslo“ galimybę. Nesusimažina darbo krūvio, kad galėtų daugiau laiko praleisti su savo vaikais. Nevažiuoja dviračiu per lietų. Nestovi eilėje prie bilietų į kiną. Nedainuoja garsiai gatvėje. Nesimoko. Nesidžiaugia.

„Neturėtumėte nuobodžiauti – nei darbe, nei santykiuose. Tai – ne gyvenimas“, – sako psichoterapeutas Guy Corneau. Jis siūlo pasižiūrėti į vaikus, juk jie nė nepastebi kaip praeina diena.

Viena iš įprastinių rekomendacijų žmogui, kuris elgiasi ne taip, kaip tinka jo amžiui, statusui ar situacijai yra: „surimtėk“. Suaugusios tampame rimtos. Vaikinus vertiname pagal tai, ar jie „rimtai“ nusiteikę mus vesti, darbus – ar yra „rimtos“ perspektyvos kilti karjeros laiptais, draugus – pagal tai ar kartu išlaikėte „rimtus“ išbandymus, atostogas – pagal tai, ar jas siūlo „rimta“ kelionių agentūra. Nuo rimto iki nuobodaus – vienas žingsnis. O gal – tik pusė.

2 kliūtis: „Būk gera“

Geros mergaitės šešėlis bent jau mane persekioja nuo vaikystės. Viena mamos draugės dukra buvo geresnė už mane, nes daug gražiau rašė (mano sąsiuviniai buvo nusėti rašalo dėmių). Kita – dieviškai siuvinėjo (man nuolatos susipainiodavo siūlai). Geros ir gražios mergaitės chore stovėdavo pirmose eilėse. Geros ir sportiškos – daug greičiau nubėgdavo trumpas distancijas. Ir taip toliau.

Aš visada geriau dėsčiau mintis nei bet kuri iš tų mergaičių. Todėl ir šiandien kiekvieną straipsnį nešiojuosi kaip kūdikį savaitėmis, rašau, trinu, ieškau geriausių žodžių be galo. Rašau naktį, ryte sunku keltis. Rašau savaitgalį, nekreipdama dėmesio į tai, kad kampuose dulkių kamuoliai, o indai neplauti.

Jei tu, kaip ir aš, aistringai pasineri į vieną sritį, užmiršdama visas kitas, tu, kaip ir aš, „sergi“ perfekcionizmu. Taip pat, kaip ir aš, nori pranokti visas savo vaikystės „geras“ mergaites. Tarp kitko – tai nieko gero. Tyrimai rodo („Canadian Journal of Behavioural Science“, 2010), kad tie psichologijos dėstytojai, kurie siekia tobulai išdėstyti paskaitas, išspausdina mažiau straipsnių, rečiau dalyvauja konferencijose ir yra rečiau cituojami kitų autorių. Taigi, dėl perfekcionizmo nukenčia ta pati sritis, dėl kurios taip stengiesi.

3 kliūtis: „Žmonės nesikeičia“

Du mano nemėgstamiausi posakiai yra: „Yra kaip yra“ ir: „Aš toks žmogus, kuris…“ Abu vienodai absurdiški ir abu vienodai neteisingi. Filosofas ir daugelio knygų autorius Julianas Baggini sako, kad vienas iš didžiausių žmogaus mitų apie save yra tikėjimas, jog kiekvienas mes turime savo esybėje tarsi kokį savitumo „perlą“, kuris iš principo nesikeičia. J. Baggini šį mitą vadina „Ego triuku“ (taip vadinasi ir šia tema parašyta knyga).

Remdamasis škotų filosofo Davido Humo ir budizmo tradicijomis J. Baggini teigia, kad visas mūsų „aš“ yra mintys, pojūčiai, jausmai, įspūdžiai. Nėra jokio atskiro nuo patyrimo „aš“. Kita vertus – tai reiškia, kad kiekvienu momentu esame laisvi sukurti save iš naujo.

Kai kitą kartą jau norėsi sakyti: „Aš toks žmogus, kuris…“, prisimink, kad šiuo momentu esi visiškai naujas žmogus, su niekada neragautu šios akimirkos patyrimu. Esi žmogus, kuris gali bet ką. Žinoma, asmeninė istorija, polinkiai ir savybės didele dalimi per gyvenimą išlieka tos pačios. Tačiau kiekvieną duotąją akimirką jos tarpusavyje suskamba naujai.

1 kliūties peržengimas: „Suaugę žmonės laisvi elgtis visaip“

Mamos balsas tau kartojęs: „Ką žmonės pasakys“, iš tiesų remiasi evoliucijos įskiepyta baime – žmonės yra socialinės būtybės, kurios nebūtų išlikusios, jei nebūtų laikiusios drauge. O būdamas drauge privalai būti panašus į kitus. „Poreikis priklausyti grupei yra viena iš stipriausių motyvacijos formų“, – teigia psichologė Kairen Cullen. Atskyrimas nuo bandos gyvūnų pasaulyje dar ir šiandien reiškia neišvengiamą mirtį.

Geriausias būdas išnaudoti šią motyvaciją – susirasti grupę žmonių, į kuriuos tu norėtum būti panaši. Apsidairyk aplinkui – yra daugybė žmonių, kurie išdrįso tai, apie ką svajoji. Susirask juos. Jeigu svajoji sukurti savo verslą, pasidomėk „startuoliams“ skaitomomis paskaitomis, pasišnekėk su žmonėmis, kurie tą daro. Laisvalaikio praleidimui susirask grupelę, kuri užsiima tuo, ką norėtum veikti tu: vaikšto į parodas, mokosi gaminti, siuva, vaikšto į kiną. Tie žmonės nebūtinai turi tapti tavo draugais, bet buvimas greta jų gali įkvėpti.

„Suaugusysis – tai ne baigtas produktas, kuriam vieta lentynoje; vystomės visą gyvenimą. Jeigu tave supa žmonės, kurie tave įkvepia, tikėtina, kad imsi vystytis teigiama kryptimi“, – sako K. Cullen.

2 kliūties peržengimas: „Būk gera sau“

Didžiausia mūsų – tobulybės siekiančių moterų (vis dėlto manau, kad ši yda būdingesnė moterims nei vyrams) – bėda yra ta, kad kai norime būti „geros“, visada įsivaizduojame kitą „gerą mergaitę“. Kai nerimaudama spaudau kompiuterio mygtukus, mano idealas – „Guardian“, „The Economist“ ir „New Yorker“ straipsniai ir nepažįstami jų autoriai, gaunantys didelius honorarus. Nenuostabu, kad turiu dėti tiek daug pastangų, kad juos pranokčiau.

Lengviausias būdas pasakyti „stop“ perfekcionizmui yra lyginti save su pačia savimi. Jeigu sieki būti gera mama, nelygink savęs su serialo heroje, kuri ir dirba, ir vaikams valgyti pagamina, ir spėja su jais pamokas paruošti, ir niekada nebūna pavargusi. Prisimink momentą, kai visi buvote laimingi ir siek jį atkartoti. Juk kai kepi pyragą nesitiki, kad jis bus visai toks, kaip nuotraukoje? Siek būti geriausia, be abejo. Geriausiu savo variantu – tokia, kokia esi gerosiomis savo dienomis.

„Svarbiausia suprasti, kad būti geriausia savimi reiškia būti realia savimi, bet ne tobula. Nesupainiok „geriausios savęs“ su tobula, kuri iš tiesų neturi nieko bendro su tavimi“, – sako koučerė Selina Barker.

3 kliūties peržengimas: „Duok sau laiko keistis“

Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai („Opinion Research“, 2011) rodo, kad 92 proc. žmonių nešiojasi svajones, kurių niekaip negali įgyvendinti. Dažniausiai jos yra susijusios su asmeniniu tobulėjimu (47 proc.), pinigais (34 proc.), kūnu ir sveikata (38 proc.) ir santykiais (31 proc.). Tyrimo rezultatus analizavę psichologai teigia, kad to priežastis yra labai paprasta – mes pamiršome, kaip pažadinti savo kūrybinį potencialą. O jis būtinas, kai nori susikurti naują gyvenimą.

Kūrybos procesas susideda iš septynių stadijų: pasirinkimo, tyrinėjimo, idėjos brandinimo, eskizavimo, analizavimo, redagavimo, baigimo. Žingsnis po žingsnio galima įgyvendinti bet kurią, net pačią drąsiausią idėją, tačiau tam reikia laiko.

Rašydama „duok sau laiko“ turėjau omenyje būtent fizinį, materialų laiką, kurį reikėtų skirti sau. Eikite pasivaikščioti. Rimtai. Tyrimai rodo, kad leisdami laiką gamtoje pailsime, atsistato mūsų dėmesingumas ir mąstymo gebėjimai. Vaikystėje pusę dienos praleisdavome lauke, bent dalelė šio laiko turi galios sugrąžinti mus į kūrybingiausią gyvenimo laikotarpį.

Kelias namo

Gražiausia frazė, kurią esu girdėjusi apie pasitikėjimą savimi yra tokia: „Drąsa būti savimi – tai dovana kitiems“. Atsisakydamos gyventi gyvenimus, kuriuos mums suplanavo mamos, mokytojos, tėvai apdovanojame ne tik save, bet ir pasaulį.

Ieva pagaliau ramiai miega naktimis. Ji ne tik atsisakė paaukštinimo, bet ir paprašė galimybės dirbti mažesniu krūviu. Laisvu nuo darbo laiku ji mokosi konsultavimo – visada norėjo dirbti tokį darbą, tik visi sakė, kad nėra jokių perspektyvų. Tiesa, ji neišsikėlė į kaimą ir negamina sūrių – iš tiesų apie tai nuolat šnekėjo viena Ievos draugė, bandydama įkalbėti keltis į kaimynystę. Vaikų taip pat teks palūkėti – santykiai pokyčių neatlaikė, vaikinas išsikraustė. Nors buvo sunku, Ieva nepalūžo. Tiesą pasakius, šiandien ji jaučiasi stipresnė nei kada nors anksčiau. Šiandien Ieva laiminga.

Tekstas pirmą kartą publikuotas žurnale „Aš ir psichologija“, 2015 m. vasario mėn. numeryje.