Gyvenimas

Atostogų ritmu – visus metus

Kai prieš kelerius metus įsikrausčiau į savo butą, jaučiausi taip, lyg gyvenčiau kurorte – daug šviesos, medžio, mažai baldų ir daiktų, pilna erdvės, žalia pieva už lango…Vienintelės kėdės, kurias turėjau, buvo pusiau gulimosios, skirtos balkonui, naudojau indus, skirtus turistiniams žygiams, ir kiekvieną rytą pabudusi jaučiausi taip, lyg atostogaučiau.

Žinoma, užpildžiau erdvę daiktais ir įvykiais, atėjo ruduo ir šviesa tapo nebe tokia ryški, pradėjau tingėti keltis į darbą. Tačiau dar ir dabar, pamačiusi savo namą iš toli, jaučiu, kaip mane užlieja ramybė. Vis dar prisimenu, kad čia turiu erdvės būti savimi.

Psichologai teigia, kad vienas iš svarbiausių dalykų, dėl ko taip vertiname atostogas, yra laikas, kurį galime praleisti su savimi ir savo artimaisiais. Pasikeitęs dienos ritmas sukuria vidinę erdvę, kurią galime išnaudoti tam, kad atsikratytume savo vidinių šiukšlių, perskirstytume prioritetus ir atsigręžtume į savo vertybes.

Deja, atostogoms pasibaigus, visos įžvalgos nukeliauja į skalbinių dėžę ir į garažą, kartu su nešvariais drabužiais ir dviračiais. Gyvenimas užsipildo neatsakytais elektroniniais laiškais, nerimu dėl darbo ir kasdieniais rūpesčiais. Liūdesys ir nerimas, nuovargis ir galvos skausmai, patiriami po atostogų, yra toks įprastas reiškinys, kad Grenados universiteto (Ispanija) psichologai jam pavadinti pasiūlė terminą – poatostoginis sindromas. Laimei, kiti psichologai pasiūlė ir būdų, kaip elgtis, kad šis sindromas negadintų gyvenimo.

Išmokti atostogauti

Visų pirma reikėtų išmokti atostogauti. Vasaros atostogų laukiame visus metus, todėl kai jos ateina, stengiamės, kad viskas būtų tobula – išsirenkame tobulą vietą, pasirenkame tobulą laiką, susidedame tobulai mums tinkančius drabužius tobulam atostogų orui. Deja, vaikai neprognozuotai suserga, tris dienas iš eilės lyja, o išsinuomoto būsto terasoje nešviečia saulė, nes visi langai į Šiaurę.

Tam, kad ilgai lauktos atostogos netaptų nusivylimu, psichologai pataria ne tik pasirengti pačiai kelionei, planuoti, ką veiksite ir panašiai, bet ir parengti atostogoms savo vidinę būseną. Neretai prieš išeidami atostogauti stengiamės atlikti visus įmanomus darbus, dirbame iki išnaktų, tada kraunamės daiktus ir paknopstom lekiam išsvajota kryptimi. Nenuostabu, kad ten nuvykę dar kurį laiką jausime stresą. Reikėtų save parengti būsimam tempo pasikeitimui – nebeimti papildomų darbų, skirti laiko bent trumpam pasivaikščiojimui viduryje dienos, skirti bent 10 minučių laiko sau.

„Svarbiausia, kad susikurdami sau tokius ritualus, susikuriame ir įprotį, kurio galime laikytis grįžę po atostogų ir taip išsaugoti per jas atrastą vidinę erdvę“, – teigia Cecilia d‘Felice, knygos „21 diena į naująjį „Aš“ autorė.

Atrasti sprendimus visai apie juos negalvojant

Beje, psichologai siūlo atostogauti ne vieną kartą, o, jei tik įmanoma, eiti trumpesnių atostogų bent porą kartų per metus. Taip save truputį apgauname, nes dvejos atostogos yra daugiau nei vienos, todėl atrodo, kad tiesiog atostogaujame daugiau.

Na, o jau prasidėjus atostogoms jas taip pat reikėtų padalinti į dvi dalis – pusė laiko yra skirta atsipalaiduoti nuo rutinos ir leisti mąstymui išsilaisvinti nuo įprastų dienos pančių. Kai mintys tampa lengvesnės, atsiranda galimybė atrasti lankstesnius, įvairesnius sprendimus. Beje, egzistuoja daugybė tyrimų, įrodančių, kad įžvalgos aplanko ne tada, kai visais įmanomais būdais stengiamės jas išspausti iš savo pavargusių smegenų, o tada, kai atsiplaidavę leidžiame savo neuronams atrasti kūrybiškas jungtis.

Antroje atostogų dalyje savo išlaisvintą mąstymą reikėtų įdarbinti. Pažvelkite į savo kasdienybę – nuo atostogų kalno jos peizažas atsiskleidžia ypač aiškiai. Kas jums kelia nerimą? Kokie yra didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduriate kasdien? Skirkite laiko ir susirašykite savo norus, tai, kas jums svarbu.

Svajoti apie realybę

Svarbiausia – sukurkite realius planus, kaip keisite savo gyvenimą, ką jame darysite kitaip. Užsirašykite. Būtinai užsirašykite. Žmonės, kurie įgyvendina savo svajones, aiškiai suvokia, ko nori ir deda realias pastangas, kad to pasiektų. Norite parašyti knygą? Rašykite kasdien. Norite dirbti ne penkias, o keturias dienas per savaitę? Jau dabar užsirašykite į dienotvarkę, kada ketinate apie tai pasikalbėti su savo viršininku.

Į laiko ir darbų spąstus pakliūti daug lengviau, nei iš jų išsilaisvinti. Todėl reikia dėti sąmoningas pastangas tam, kad išlaikytumėte atostogų metu pasiektą pusiausvyrą. Per atostogas mūsų organizmas elgiasi taip, kaip jam geriausia – prabundame, kai išsimiegame, valgome ką, kur ir kada norime, užsiimame aktyvia veikla, kai tam turime daugiausiai jėgų. Taip pat elgtis galima ir atostogoms pasibaigus – sunkiausius darbus atlikite tada, kai turite jiems daugiausiai jėgų, įsiklausykite į savo natūralų ritmą.

Ir mieste gyventi kaip gamtoje

Atostogų metu, kad ir koks būtų oras, labai daug laiko praleidžiame lauke. Be to, dažniausiai būname pajūryje, miške ar kalnuose, kur tyras oras prisotintas neigiamų jonų. Jie atsakingi už hormono serotonino lygį organizme nuo kurio, savo ruožtu priklauso ir nuotaika. Tačiau kaltas ne tik tyras oras ir hormonai. Pats buvimas gamtoje išvalo vidų.

Viena iš madingiausių psichologijos krypčių šiandien yra ekopsichologija. Ji teigia, kad žmogus jaučiasi daug geriau, kai sąmoningai suvokia, jog yra gamtos dalis, kai susieja save su ekosistema. Jausmas, kad priklausome gyvajai gamtai, suteikia mums psichologinio saugumo. Gamtoje jaučiamės priimtini tokie, kokie esame, gamta mūsų neteisia. Be to, aktyviai leisdami laiką gamtoje, tampame tarsi permatomi, net ir savo vidumi esame lauke, užmirštame vidinius konfliktus ir problemas.

„Ekonominė krizė privertė mus suvokti, kaip ilgai gyvenome „turėdami“, o ne „būdami“, – sako psichoterapeutas ekologas Paulas Maiteny. Jis primena, kad visos tūkstantmečių senumo dvasinės tradicijos moko, jog laimė ateina tada, kai turime ir darome mažiau, o ne daugiau.

Po atostogų gamtoje grįžtame išsivalę ir priartėję prie savęs. Šio jausmo atsisakyti nebūtina. Svarbu suprasti, kad miestas – taip pat ekosistemos dalis. Gamtos neišvengsi – ji yra šalia visą laiką. Tereikia dėti sąmoningas pastangas tam, kad pamatytum pievą cementinėse džiunglėse, medį kiemo kampe ir išgirstum paukščio čiulbėjimą. Pasivaikščiojimas per pietus ar vakare palei upę pripildys plaučius jonizuoto oro, o kelionė dviračiu į darbą ir atgal, stebint medžius, paukščius ir žmones iššluos sielą nuo dulkių.

Prisiminti, kokia galite būti laiminga

Koučinge, o ypač neurolingvistiniame programavime gana įprastas terminas yra „inkaravimas“. Iš esmės jis reiškia, jog tam tikroje būsenoje atlikus tam tikrą judesį, pavyzdžiui, sujungus vidurinį pirštą ir nykštį, galima savotiškai „įmesti inkarą“ į tą būseną, kurioje esame. Pavyzdžiui, jūs sėdite paplūdimyje, mėgaujatės palaima, tada atliekate šį judesį. Kitą kartą, atlikusi tokį patį judesį, patirsite palaimą, kurią jis jums sukėlė. Koučerė Aleksandra Massey, knygos „Gyvenimas yra paplūdimys: kaip išsaugoti atostogas visus metus“, atostogų jausmą „konservuoti“ siūlo būtent taip.

Net ir nežinodami gudrių terminų, atostogų jausmą stengiamės išsaugoti pačiais įvairiausiais ir gana įprastais būdais – kaupdami nuotraukas, pirkdami suvenyrus, klausydamiesi mėgiamos šalies muzikos, išmokdami gaminti egzotinius patiekalus. Viena mano pažįstama per atostogas užsienyje fotografuoja kiekvieną pietų metu suvalgytą patiekalą. „Taip galiu iš naujo pajusti jo skonį“, – sako ji.

Kalifornijos universiteto (JAV) psichologų atliktų tyrimų duomenimis, žmonės, kurie kaupia atostogų suvenyrus ar nuotraukas yra laimingesni ir labiau džiaugiasi gyvenimu. Taip yra todėl, kad suvenyrai ir nuotraukos primena mums apie „laimės potencialą“ – t. y. kaip galime jaustis, kokie laimingi būti – ir tarsi pažada, kad greitai (jau visai netrukus!) galėsime ir vėl tokie būti.

5 būdai atostogauti kasdien

 1. Atverkite langą mintims. Skirkite bent 10 minučių kasdien, skirtų tik tam, kad susivoktumėte, ko norite, apie ką svajojate ir ko laukiate. Nebūtina medituoti – išveskite šunį į lauką, nueikite į tolimesnę parduotuvę, išlipkite stotele anksčiau ir pareikite namo. Net ir tokio trumpo langelio įtemptoje dienotvarkėje pakanka, kad mintys išsidėstytų erdviau.

2. Laikykitės atostogų ritualo. Kas jums labiausiai patinka, kai atostogaujate? Gal tai, jog turite laiko ilgiems pusryčiams, o gal tai, kad kavą užsiplikote šviežiai sumalę pupeles? Atraskite laiko tokiems ritualams ir tada, kai neatostogaujate. Pojūčiai – kvapai, muzika, skonis – jus sugrąžins į atostogų nuotaiką akimirksniu.

3. Būkite lauke. Buvimas gryname ore kelia nuotaiką, todėl išnaudokite kiekvieną galimybę, nebūtinai šviečiant saulei. Sodinkite gėles, valgykite lauko kavinėse, vaikščiokite, važiuokite dviračiu.

4. Ribokite laiką, kurį praleidžiate prie ekrano. Atostogos puikios tuo, kad daug daugiau laiko praleidžiame bendraudami akivaizdžiai, nei virtualiai. Įsiveskite taisyklę – po 18 val. jokio kompiuterio, jokių elektroninių laiškų, ir jos laikykitės. Pamatysite, kiek daug atsiras laiko.

5. Tyrinėkite. Per atostogas pavirstame pasaulio atradėjais – kiekvienas parkas ir kiekvienas gatvės kampas naujoje šalyje tampa amerikomis. Visai nebūtina to atsisakyti. Ar pažįstate visas savo miesto gatves? Grįžkite namo iš darbo kitu keliu, pasidomėkite savo miesto, gatvės, rajono istorija. Atrasite ne tik naują pasaulį, bet ir save jame.

Tekstas pirmą kartą publikuotas žurnale „Laima“ 2014 m. rugpjūčio mėn.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s