Į Aldonos kūrybinio rašymo seminarą pirmiausia vedė simpatija ir šilti jausmai organizatorei. O jie ‑ mielo, bent man, ne vienerių metų bendradarbiavimo ženklas. Nuo to meto, kai tapome kolegėmis, tik Aldona – bene paties pačiausio – ir subtiliu turiniu, ir itin estetišku rūbu – žurnalo redaktore.
Taigi, į seminarą ėjau nujausdama gerą atmosferą, o dėl žinių tai nelabai sukau sau galvos. Atrodė: ką čia nauja išgirsi, kai tiek daug metų vien tik rašymu užsiimi? Tačiau išgirdau. Išgirdau apie tokius dalykus, taisykles, kurias nujaučiau esant, tačiau nuojautos užtvirtinimas ir užantspaudavimas, turiu pripažinti, buvo vertingas dalykas.
Kad nenusižengčiau tiesai, turiu pripažinti, kad prie seminarų patrauklumo bei žaismės šiek tiek prisidėjo ir talentingi seminaristai.
Laukiau tų trečiadienių.
Taip, tikrai buvo verta.